Premjeras Gediminas Kirkilas sutinka, jog Lietuvai būtų labai naudinga, jei šalyje būtų įsteigtas energetinio saugumo problemas nagrinėjantis NATO centras.
Jis žada Aljansui teikti pasiūlymą įkurti tokią instituciją Lietuvoje.
Lietuvos vyriausybės ir NATO vadovams svarstyti idėją steigti Lietuvoje Aljanso energetinio saugumo centrą neseniai pasiūlė Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė.
“Labai geras pasiūlymas. Iš tikrųjų svarbus yra pats faktas, jog ir NATO, kaip asocijuota gynybinė struktūra, pradėjo vertinti energetinį saugumą kaip labai svarbią saugumo politikos dalį. Mes tokius pasiūlymus Aljanso parlamentinei asamblėjai ir NATO išsiųsim”, - atsakydamas į BNS klausimą šeštadienį sakė Vyriausybės vadovas.
Pasak Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovės R.Juknevičienės, šią įdėją inspiravo Estijoje planuojamas įsteigti Aljanso kibernetinės gynybos centras. Lietuva, kuri yra priklausoma nuo energijos išteklių tiekimo iš Rusijos, jos nuomone, būtų puiki vieta įkurti energetinio saugumo problemas nagrinėjantį ir pasiūlymus teikiantį analitinį NATO centrą.
Seimo narės vertinimu, energetinio saugumo problematika Aljanse kol kas tėra diskusijų lygmenyje, nors jau laikas pereiti prie konkretesnių sprendimų.
Pasak R.Juknevičienės, vasarį Briuselyje vykusiame NATO Parlamentinės Asamblėjos trijų komitetų posėdyje jai prabilus apie energetinį saugumą, Aljanso generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis paragino aktyviai kelti šiuos klausimus, o Generalinio sekretoriaus biuro politikos planavimo direktorius Jamie Shea (Džeimis Šy) pritarė tokio centro steigimo idėjai.
Lietuva ir jos Baltijos kaimynės Latvija bei Estija yra vadinamos ES “energetinėmis salomis”, nes yra visiškai priklausomos nuo energijos išteklių tiekimo iš Rusijos, o jungčių su Vakarų energetinėmis sistemomis projektai tebėra derybų ir stadijoje.
Energetinio saugumo problemų turi ir kitos Europos šalys, nes daugeliui jų energetiniai resursai - dujos ir nafta - tiekiami taip pat iš Rusijos. Nuogąstaujama, kad Rusija savo monopolinę energijos išteklių tiekėjos padėtį gali naudoti politiniam spaudimui.
