„Kol kas dar tik renkamės informaciją, kalbėjomės šiandien Vyriausybės pasitarime. Manome, kad daugiau lėšų gynybai tai iš Lietuvos nepareikalaus“, – portalui balsas.lt pirmadienį sakė ministras pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius, komentuodamas JAV apsisprendimą iki galo taip ir neišskleisti priešraketinės gynybos skydo Europoje.
JAV išeina?
Žiniasklaida jau praėjusios savaitės pabaigoje pranešė apie JAV administracijos gynybinės politikos pokyčius. JAV administracija paskelbė, kad dėl naujų grėsmių, kylančių dėl Šiaurės Korėjos agresyvių veiksmų, keičiama JAV strategija ir atsisakoma plano Lenkijoje išskleisti priešraketinės gynybos sistemą, kuriai aršiai priešinosi Rusija. Dalies ekspertų nuomone, tai gali būti ženklas, jog JAV nuo šiol Europos, o ypač Rytų Europos saugumui ketina skirti kur kas mažiau dėmesio, o tai esą gali paskatinti Rusiją drąsiau tvarkytis savo „privilegijuotų interesų sferoje“, į kurią patenka ir Lietuva, Tiesa, Rusijos valdžia neigia tokias interpretacijas ir teigia, kad tai nėra kokia nors JAV nuolaida Kremliui.
Vietoj priešraketinio skydo Lenkijoje numatytos lėšos neva bus skiriamos tokiai sistemai diegti Japonijoje ir Aliaskoje. Lenkijoje ir Rumunijoje pradėtas skleisti JAV priešraketinės gynybos skydas (paskutinis etapas atšaukiamas) turėjo būti ir NATO organizacijos gynybos dalis. Komentuodama šią situaciją opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė siūlė visai Europai susimąstyti apie nuolat mažinamus karinius biudžetus.
2012 metais asignavimai Krašto apsaugos ministerijai siekė 870,2 mln. litų ir tai sudarė vos apie 0,79 proc. bendrojo vidaus produkto.
2004 metais vienuolika Lietuvos politinių partijų įsipareigojo 2005–2008 metais krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto ir taip pratęsti analogišką, 2001 metais pasirašytą susitarimą. Realiai šis lygis nebuvo pasiektas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra netgi viešai išreiškusi pasipiktinimą dėl paties klausimo iškėlimo. „Jeigu nesugebame vykdyti savo įsipareigojimų, nesugebame mokėti žmonėms visų socialinių pašalpų, įšaldėme arba sumažinome pensijas ir žadame vėl pradėti mokėti tik nuo 2014 metų, tuomet pretenzijos didinti finansavimą yra nekorektiškos“, – 2009 metų rugsėjo pirmą dieną žurnalistams Šiauliuose sakė Prezidentė.
Už saugumą teks mokėti
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, istorikas ir politologas Antanas Kulakauskas teigia, kad toks posūkis nėra netikėtas, ir pritaria minčiai, jog europiečiams dera patiems pradėti mokėti už savo saugumą, jei jis rūpi. „Negali Europa amžinai sėdėti nieko nedarydama, pasislėpusi už JAV skydo ir nieko už tai nemokėti. Juk 1990 metais istorija tikrai nesibaigė, kaip kai kas prašavo. Pastaruosius 20 metų dominavo JAV, bet jų resursai irgi nėra begaliniai. Ši šalis prasiskolinusi daugiau už daugelį tų sąjungininkų Europoje, kuriems gresia bankrotas. Tiesiog anksčiau vyravo nuostata, kad JAV gali mokėti, o gali ir ne. Pasaulis šiek tiek keičiasi ir nieko čia nepadarysi“, – sakė jis portalui balsas.lt.
A.Kulakausko nuomone, teiginiai, jog skydas perkeliamas Ramiojo vandenyno arealą dėl Šiaurės Korėjos grėsmės – juokingi. „Tai kad komunistai paleidžidžia vieną ar kitą raketą, kuri nukrenta kažkur vandenyne, juokinga laikyti grėsme, palyginti su JAV potencialu. Rimtai to nė vienas analitikas nevertina. Tas demonstratyvus paliaubų nutraukimas šiek tiek gal politiškai nemalonus Pietų Korėjai, tačiau jokio balanso savaime nekeičia“, – aiškino politologas.
Mokslininkas pirminė dar XIX a. egzistavusias vokiečių geopolitikų teorijas apie planetos „vidaus vandenis“ ir nurodė, jog augant Kinijos galybei yra visiškai realu, kad prekybiniai ir įtampų srautai iš Viduržemio jūros ir Atlanto persikels į Ramiojo vandenyno regioną.
„Pernai Kinijos prekybos mastas pirmą kartą, nors ir labai nedaug, viršijo JAV prekybos mastą ir tai yra reikšminga“, – aiškino A. Kulakauskas. Jis priminė, kad Prancūzija seniai audžia mintį, jog Rusija ir Europos Sąjunga turi būti strateginės partnerė, ir neatmetė minties, jog būtent dėl šių giluminių pokyčių pasikeitė ir Lenkijos.politika. „Politika keičiasi pasauliniame kontekste ir jį reikia suvokti. Vien rėkti ir skųstis, kad didžiausia grėsmė yra Rusija, nepadės. Surasime porą politologų prancūzų, kurie tam pritars, vieną britą, gal dar ką nors. Tačiau dauguma taip tiesiog nemano“, – aiškino A. Kulakauskas.
