Oda persodinimui, kaulai implantavimui arba odontologinių implantų paruošimui – visa tai imama iš negyvų žmonių kūnų, be to, be pačių „donorų“ ir jų giminaičių sutikimo, praneša „Tha Daily Mail“. Laikraštis publikuoja žurnalistinį tyrimą, kurį atliko „International Consortium of Investigative Journalists“.
Vasario 24 dieną Ukrainos valdžia viename mikroautobusų salone aptiko kai ką neįtikėtino – šaltkrepšius, kurie perpildyti žmonių kaulais ir organais. Čia pat buvo ir pinigai, ir skrodimų protokolai anglų kalba. „Tai buvo ne serijinio žudiko darbo vaisiai, o eilinė prekių siunta tarptautinėje medicinos ir odontologijos ingredientų rinkoje, kurie persodinami pacientams visame pasaulyje“, – rašo atlikto tyrimo autoriai.
„Konfiskuotuose dokumentuose užfiksuota, kad mirusių Ukrainos piliečių palaikai keliavo į fabriką Vokietijoje, kuris priklausė Amerikos įmonei RTI Biologics (Florida)“, – teigiama straipsnyje. Tokių įmonių, kurios pelnosi iš lavonų perdirbimo, atsiranda vis daugiau.
Industrija klesti, nepaisant to, kad kyla klausimų, kaip tie organai ir kaulai įgyjami, be to, abejonių kelia tai, kad gedintys giminaičiai ir patys pacientai, kuriems persodinami organai, žino realią informaciją apie šių procedūrų riziką. Transplantacija padeda akliems matyti (persodinus tinklainę), šlubi ima vaikščioti (po „padėvėtų“ sausgyslių ir raiščių implantacijos), bet skundžiamasi, kad šiai industrijai būdingas nenumaldomas praturtėjimo ir šviežių žmonių kūnų apetitas.
Ukrainos teisėsaugos organai mano, kad kūnai tiekiami iš Nikolajevsko apskrityje esančio morgo. Tyrėjų vertinimu, gali būti, kad čia išmėsinėjama dešimtys kūnų.
Industrijos atstovai tikina, kad numanomi piktnaudžiavimai yra labai reti. Jų sritis remiasi saugumo standartais ir veikia atsakingai. RTI įmonė nepanoro komentuoti ir neatsakė nė į vieną klausimą, kuriuos siuntė tyrimo autoriai likus mėnesiui iki publikacijos.
Nėra pakankamai rimtų mechanizmų, kurie galėtų garantuoti, kad visi audiniai ir kaulai, naudojami šioje sferoje, perkami teisėtai ir remiantis moraliais metodais. Tokias išvadas tyrimą atlikę žurnalistai padarė po to, kai paėmė šimtus interviu ir peržvelgė tūkstančius dokumentų šešiose šalyse.
Dėl silpno reguliavimo susirūpino ir gydytojai: yra rizikos, kad atliekant persodinimo operaciją pacientas gali būti užkrėstas hepatitu, AIDS infekcija ir pan. Tačiau nieko nedaroma, kad šios grėsmės būtų sumažintos.
Tiesa, tokių organų kaip širdis ar plaučiai kelias yra kruopščiai sekamas. Tačiau JAV ir kitų šalių valdžia neturi jokių galimybių išsiaiškinti, iš kur atkeliavo oda ir kiti audiniai ir kur jie yra nukreipiami.
2008-aisiais 19-metis ukrainietis Sergėjus Malyšas nusižudė. Per laidotuves jo tėvai prie jo riešų aptiko gilius įpjovimus. Bet jie žinojo: Sergėjus pasikorė. Vėliau išaiškėjo, kad iš jo kūno buvo išimta dalis audinių ir jie buvo nugabenti kaip „anatominė medžiaga“. „Jie pelnosi iš mūsų nelaimės“, – pareiškė vaikino tėvas.
Pacientai, kuriems persodinami implantai, taip pat dažniausiai nieko nežino. Gydytojai ne visada jiems pasako, kad žaliavos krūtinės liaukos atstatymui arba penio implantavimui buvo paimtos iš „šviežio lavono“.
„Kiekvienas pacientas, kuriam persodinami audiniai, turi žinoti, iš kur jie atkeliavo. Tai akivaizdu. Tai jų teisė žinoti, tačiau ji nėra užtikrinama!“ – piktinasi JAV Epidemiologijos ir ligų prevencijos centro kraujo ir biomaterijų skyriaus direktorius Mattew Kuehnertas.
Tuo tarpu JAV nuo 2002 metų užfiksuota ne mažiau nei 1352 infekcijos atvejai po žmogaus audinių persodinimo, 40 atvejų buvo mirtini.
Viena iš silpniausių vietų – slaptumas ir painumas, kuris kyla dėl to, kad žmonių audiniai keliauja per valstybių sienas. Slovakai eksportuoja kūno dalis iš Vokietijos, vokiečiai eksportuoja savo produkciją į Pietų Korėją ir JAV, Pietų Korėja – į Meksiką, JAV – daugiau nei į 30 šalių.
„Jei aš ką nors nusipirksiu Ruandoje ir užklijuosiu belgišką etiketę, tai galėsiu tai įvežti į JAV. Man reikia tik priėjimo prie oficialios sistemos ir visi tampa patiklūs, mano, kad jūs jau patikrinote kokybę. Mes įtariau žiūrime į vaisių ir daržoves nei į žmonių kūnus“, – tikina neurofiziologas Martinas Zyzis.
Žurnalistai išsiaiškino, kad tai tikrai pelningas verslas. Ekspertų duomenimis, vienas žmogaus kūnas gali uždirbti 80–200 tūkst. dolerių.
Tiesa, JAV ir daugelyje kitų pasaulio šalių yra uždrausta pirkti ir parduoti žmonių audinius. Tačiau leidžiama mokėti už aptarnavimą, kuris formaliai padengia parinkimo, laikymo ir žmogaus audinių perdirbimo išlaidas.
JAV „kūnų medžiotojai“ gali gauti po 10 tūkst. dolerių už kiekvieną kūną, kurį jie gauna per pažintis ligoninėse ir morguose. Laidojimo biurai gali tarpininkauti išryškinant potencialius donorus, o valstybinės ligoninės – gauti pinigų už jų infrastruktūros išnaudojimą.
RTI tikrai neskursta: 2011 metais įmonė gavo 169 milijonus dolerių pajamų, jos pelnas siekė 11,6 mln.
Taip pat yra ir numirėlių audinių „pakartotinio panaudojimo“ būdų: krūtinės liaukų atkūrimas po amputavimo, raukšlių išlyginimas, ortopedija, stomatologija, chirurginiai klijai (iš susmulkintų kaulų), sausgyslių persodinimas vietoj sutrūkusių.
Audinių persodinimas – rizikingas: yra tikimybė apkrėsti AIDS, Hepatitu C ir pasiutlige, tačiau tai nelabai rūpi struktūroms, kurios turi tai tirti.
