Sakyčiau, turėtumėte būti aklas ir kurčias, kad nepastebėtumėte bent aštuonių svetainių, kuriose stropūs tautiečiai siūlosi palengvinti ,,stropių" studentų gyvenimą. O kur dar pavieniai skelbimai?
Tad jei jums reikalingas referatas, kursinis, bakalauro, magistro ar net aukštesnio laipsnio mokslinis darbas, galite būti ramūs, nes pirkti tikrai bus ką.
Užsienis juokiasi
Kol susitikome su Pauliumi, teko nemenkai įtikinėti. „Dabar man šiek tiek gėda“, – prisipažįsta vaikinas, nes kelerius metus iš eilės nesugebėjo baigti vienos iš Lietuvos aukštųjų mokyklų.
Prieš kelerius metus Paulius sugalvojo užsidirbti pinigų – vasarą Anglijoje. Uždarbis buvo geras, grįžti nelabai norėjo. „Dirbau fizinį darbą ir visai ne pagal tą išliaupsintą specialybę Lietuvoje, – prisimena Paulius. – Ten, kur dirbau, nei mūsų diplomo, nei žinių nereikėjo. Net nusijuokdavo išgirdę, kad ekonomikos studijos Lietuvoje – prestižinės. Kai kurie net klausdavo: „Ką jūs ten išvis apie tą ekonomiką žinote?“
Diplomas – dėl tėvų
Anot vaikino, nereikėjo daug laiko, kad ir pats suprastų, jog keleri metai fizinio darbo išvežiojant baldus, vaisius ir gėles svečioje šalyje akis atvėrė labiau nei sovietinių laikų dėstytojų paskaitos apie pasaulio ekonomiką ir paskatino stoti į kitą universitetą.
„Bet universitetą Lietuvoje baigti reikėjo, – sako Paulius. – Ne tiek dėl savęs, kiek dėl tėvų. Tas diplomas buvo reikalingiausias jiems. Kad turėtų ką giminėms, klausiantiems, kaip aš laikausi, atsakyti.“
Stacionare studijuodamas vaikinas į Lietuvą vykdavo tik egzaminų išsilaikyti. „Jei tai tenkino dėstytojus, kodėl turėjo netenkinti manęs?“ – klausia vaikinas.
Pirko už 2 000 litų
Atėjus bakalaurinio darbo rašymo metui ilgai vargti nereikėjo. Visi turėjo „pažįstamų“. „Net juokinga, kai atsimenu, – šypsosi Paulius. – Pažiūrėjau internete – gali rinktis ką tik nori. Nuo 800 iki 4 000 litų – kainos pagal kiekvieno kišenę ir norimą savo proto įvaizdžio sukūrimą. Bet gavau dar geresnį pasiūlymą iš kolegos. Kolega sakė, kad „ta mergina“ gerai rašo, jos darbai gerai vertinami. Suprantu, skamba šlykščiai. Bet man ta neva prestižinė mokykla, neva prestižinė specialybė ir dėstytojų skrajojimai padebesiais buvo nusibodę. Norėjau kuo greičiau baigti. Su minėta mergina susitarėme greitai, mačiau, taip dirba ne pirmus metus, viską išmano. Sumokėjau 2 000 litų, pasiskaičiau prieš gynimą ir gavau 9. Aš toks ne vienintelis – tokių pilna. Tai net dėstytojai žino. Girdėjau, kai kurie patys siūlosi „padėti“. Ir ne bet kur – o save aukšto lygio universitetais vadinančiose mokslo įtaigose!“
Recenzento atsakomybė
Vilniaus universiteto Informacijos ir komunikacijos katedros docentas Povilas Abarius sako, kad sukčiauti nėra taip lengva.
„Universitetas turi baigiamųjų darbų duomenų bazę, ji leidžia nustatyti darbo panašumo į kitą darbą procentą, – sako P. Abarius. – Tad jei vienas žmogus rašo darbus, kartojasi tie patys žodžiai, sąvokos, sakinių konstrukcijos.“
Anot docento, daug priklauso nuo darbo recenzento. Nes recenzento pareiga – naudojantis visomis informacinėmis priemonėmis nustatyti, ar darbas – ne plagiatas.
„Tai nėra sudėtinga, – tvirtina dėstytojas, – tačiau recenzentas turi norėti. Internetinės paieškos sistemos leidžia nustatyti daug. Pas mus universitete gana griežtos citavimo, šaltinių taisyklės.“
Keisti vertinimą
Anot Marijampolės kolegijos direktoriaus pavaduotojos akademinei veiklai Irenos Sviliuvienės, reikia iš esmės keisti vertinimo sistemą. „Studentas turėtų kuo daugiau gauti užduočių ir jas atlikti per tam tikrą laiką auditorijoje, – teigia I. Sviliuvienė. – Tam jam reikėtų rengtis iš anksto. Visko patikrinti neįmanoma, internetinė bazė didėja, parsisiųsti, nusipirkti galima bet kokį rašto darbą. Kadangi rašto darbų galima rasti įvairiomis kalbomis, vadinasi, tai ne tik Lietuvos problema.“
I. Sviliuvienė sako, kad pagelbėti galėtų tik griežtos sankcijos net už smulkiausius nusižengimus: „Net už pasakinėjimą egzamino metu turėtų būti metama iš universiteto be teisės grįžti. Gal tada po truputį praeitų noras ir pirkti rašto darbus. Tačiau tai sugaudyti labai sunku. Net nusipirkęs darbą studentas gali būti gerai pasirengęs jį apginti. Rašančių žmonių galima gauti net ne per skelbimus, o vieniems iš kitų.“
Kreipėsi į prokuratūrą
Į prokuratūrą jau buvo kreiptasi dėl vienos svetainės, kurioje atvirai siūloma pirkti mokslo darbus, teigia švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
„Tačiau gavome atsakymą, kad prokuratūra atvejo netirs, nes nėra tam pakankamos teisinės bazės“, – sako N. Putinaitė.
Viceministrė teigia, kad rezultatų dėl rašomų aukštųjų mokyklų darbų plagiato ir pirkimo negalima tikėtis labai greitai. Tačiau jau dabar net iš baigusiųjų universitetą, įtarus, kad darbai buvo rašomi nesąžiningai, galima atimti įgytą mokslo laipsnį.
„Taip pat buvo suburta darbo grupė ir pateikti pasiūlymai, – sako N. Putinaitė. – Vienas iš jų – taikyti administracines nuobaudas darbus rašantiems asmenims. Tokiomis paslaugomis besinaudojančius studentus siūloma bausti griežtai. Jei studentas studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, siūloma ne tik jį pašalinti, bet ir reikalauti grąžinti pinigus.
Mokslo darbų pirkimas ir plagijavimas aukštosiose mokyklose – pačių mokyklų darbo organizavimo klausimas. Jei dėstytojas turi dvidešimt magistrantų, jam sunku visus sužiūrėti, bet turi būti sukurta sistema, kad jis galėtų tai padaryti. Taip pat svarstoma galimybė įsteigti Seime kontrolierių, atsakingą už akademinę veiklą. Šie intelektinės nuosavybės klausimai pradėti nagrinėti neseniai, tad reikia laiko.“
Pasiūla – žaibiška
Atlikus mažą eksperimentą ir paskambinus nurodytais numeriais, greitai buvo išsiaiškinta, kad esant „skubiam reikalui“ galima „susiveikti“ ne tik bakalauro, magistro, bet ir doktorantūros mokslo darbus vos per dvi savaites, kursinius ir referatus – per kelias dienas. Brangiausiai – iki 4 000 litų – kainuoja tiksliųjų mokslų magistro rašomasis darbas. Vien faktas, kad tai galima padaryti, menkina daugiausia aukštojo mokslo diplomų ES turinčios šalies vardą.
FAKTAI: Lietuvos studentai
2010 metais 46 universitetuose ir kolegijose studijavo 201 tūkst. studentų.
Magistro kvalifikacinio laipsnio siekia 27 tūkst., daktaro mokslo laipsnio – 2,5 tūkst. studentų. Rezidentūroje studijuoja 1,5 tūkst. būsimų medikų.
Bendrabučiuose gyvena 29 proc. studentų, 71 proc. nuomojasi butus arba gyvena su tėvais.
Neringa Medutytė
