Vis daugiau tautiečių išmėgina apsipirkimą elektroninėje erdvėje, tik toli gražu ne visiems tokia pirkimo forma tampa priimtina – ir tam yra priežasčių.
Elektroninė prekyba pamažu atsikrato stereotipų, tačiau ne taip paprasta lietuvius priversti atsikratyti giliai šaknis suleidusių baimių: būti apgautiems, gauti nekokybišką gaminį ar visai ne tai, ką užsakė. Specialistai pataria nebūti lengvabūdiškiems ir, kaip ir prieš apsiperkant paprastoje parduotuvėje, susižinoti daugiau informacijos apie potencialų prekės ar paslaugos pardavėją.
Baimės akys didelės
Bene naujausias „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ bendrovės atliktas šalies gyventojų apsipirkimo internetinėse parduotuvėse įpročių tyrimas rodo, kad daugiau nei trečdalis jų yra pirkę prekes ir paslaugas elektroninėse parduotuvėse.
Beveik 40 proc. internetu apsiperka bent kartą per mėnesį, o trečdalis – bent kartą per ketvirtį, apie 29 proc. – bent kartą per pusmetį ar dar rečiau.
Tyrimas rodo, kad nemaža dalis žmonių neperka internetu vien dėl to, kad nemoka to daryti arba tuo nepasitiki. Žinoma, yra ir tokia dalis, kuriems prieš perkant būtina pamatyti prekę, paliesti ją, pasimatuoti ir panašiai. Skelbiama, kad, tyrimo duomenimis, 12 proc. retai internete perkančių žmonių trūksta informacijos apie parduodamas prekes – sudėtį, dydžius ir kt.
Tokiai pačiai daliai asmenų tiesiog per dideli pristatymo mokesčiai. Dar 13 proc. mano, kad elektroninės parduotuvės nėra pakankamai lanksčios priimdamos atgal ar keisdamos prekes ir pan. Paaiškėjo, jog kas penktas neperkantis ar retai internetu perkantis asmuo nepasitiki internetinėmis parduotuvėmis, ypač mažiau girdėtomis, o kas dešimtas nenori pakliūti į sukčių pinkles.
Panevėžietė Aušra prisipažįsta nė karto nebandžiusi apsipirkti internetu. Jai mieliau nueiti į parduotuvę – pasimatuoti drabužį, savomis akimis jį išvysti. Tuo labiau kad figūra – nestandartinė.
„Ir paprastoje parduotuvėje ne visada randu norimą prekę, o internetinėje būtų dar sudėtingiau įsigyti tinkamą daiktą“, – sako ji. Kitų prekių pirkimas internetu jaunai moteriai taip pat neatrodo itin patrauklus, o ir pats procesas atrodo gana sudėtingas.
Užtat Panevėžyje gyvenantis Tomas jau ne vienus metus daugelį prekių įsigyja internetu. Ir jo pirkinių geografija itin plati.
Pasak vyro, taip ir laikas taupomas, ir randama norima patrauklesne kaina prekė. Taigi šeimai jis internetu yra pirkęs net elektroninių prekių, ne tik drabužių ir avalynės, parfumerijos, knygų.
Tomas tikina Lietuvoje dėl to nesusidūręs su problemomis – visas prekes gavo kokybiškas ir laiku. O štai su užsienio pardavėjais būta visko: kartais prekės atkeliaudavo su defektais, kartais neatkeliaudavo išvis. Vis dėlto ir tokios bėdos, anot panevėžiečio, išsprendžiamos, jei tik pardavėjai patikimi.
Tomas sako iš patirties žinantis: užsisakant prekes iš Kinijos, pardavėjai, jei kas ne taip, per daug nesiginčija ir grąžina pinigus. Jei perkama „eBay“ aukcione ar atsiskaitant PayPal, galima naudotis jų turimais instrumentais tokioms problemoms spręsti.
„Mano manymu, ir perkant įprastu būdu galima įsigyti nekokybišką prekę ar paslaugą – negauti to, už ką sumokėjai, o pardavėjas nenorės to pripažinti. Galiausiai įmonė gali ir bankrutuoti“, – praktišku žmogumi save laikantis Tomas įsitikinęs, kad perkant internetu rizika ne ką didesnė nei įprastoje parduotuvėje. Tiesiog pirkti reikia protingai – kuo daugiau susižinoti apie pardavėją, norimą prekę, pristatymo sąlygas.
Nepirkti katės maiše
Ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Antanas Šleivys sako negalintis pasakyti, kad skundai dėl internetinių pirkinių ar paslaugų dažni. Į inspekciją kreipiamasi tik dėl kokybės problemų – prekių negavimo ir kitus klausimus nagrinėja kita institucija.
„Yra buvę skundų dėl nestambių pirkinių, pirktų Lietuvos internetinėse parduotuvėse“, – pripažįsta jis. Pavyzdžiui, internetu pirkta suknelė, kuri nuotraukoje buvo labai graži, gavus išgąsdino kreivomis siūlėmis. Yra buvę skundų ir dėl batų kokybės. Tačiau su pardavėjais panašiais atvejais gana greitai susitariama.
A. Šleivys pastebėjęs įdomią tendenciją: žmonės dabar dažniau konsultuojasi dėl pirkinių. Štai viena vartotoja norėjo sužinoti, ką daryti, jei internetu pirktos suknelės modelis iš arti pasirodė ne toks patrauklus. Per nustatytą laiką moteris kreipėsi į pardavėją, grąžino nepatikusią prekę, tačiau pinigų, tiesa, taip ir nesulaukė. Todėl, pataria A. Šleivys, geriau neskubėti pirkti katės maiše ir bent pasiskaityti kitų pirkėjų atsiliepimus, pasidomėti, ar pardavėjas jau dirba seniai, ar yra internetinės prekybos naujokas.
Stengiasi nenusiskriausti
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Maisto produktų, turizmo ir rekreacinių paslaugų departamento direktorė Neringa Ulbaitė sako, kad 2011 metais tarnyba gavo apie 170 vartotojų skundų dėl internetu pirktų prekių ar paslaugų. Pernai tokių skundų buvo beveik 300, o per pirmąjį šių metų pusmetį – daugiau nei pusantro šimto.
Šiemet per šešis mėnesius buvo išnagrinėta 280 ginčų, susijusių su vartojimo prekėmis, 162 ginčai, susiję su laisvalaikio paslaugų sritimi, iš kurių apie 80 proc. sudaro ginčai dėl internetu įsigytų prekių ir paslaugų.
N. Ulbaitė pripažįsta, kad interneto svetainėse dažnai pateikiama ribota informacija apie pardavėją ar paslaugos teikėją. Pavyzdžiui, nenurodomas buveinės adresas, tad vartotojui nėra aišku, kur kreiptis kilus problemų. Vartotojams tuomet sunku įgyvendinti savo teises (per nustatytą laiką kreiptis į pardavėją, nutraukti sutartį ir susigrąžinti sumokėtus pinigus).
Maisto produktų, turizmo ir rekreacinių paslaugų departamento direktorės teigimu, neretai pastebima, kad verslo subjektai siekia grąžinti tik dalį sumokėtų pinigų – išskaičiuodami tam tikrą procentą ar fiksuotą sumą kaip baudą už sutarties nutraukimą. Kitas dažnai pasitaikantis pažeidimas yra prekių nepristatymas užsakyme ar įstatymuose numatytais terminais. Be to, yra atvejų, kai paslaugas internetu teikiančios bendrovės, neįvykdžiusios įsipareigojimų vartotojams, bankrutuoja arba tiesiog nutraukia veiklą ir tampa nebepasiekiamos.
Gaudo nemokančius mokesčių
Elektroninė prekyba turi ir kitą, šešėlinę, pusę. Šiais laikais gana paprasta ne tik pirkti, bet ir parduoti, tačiau vis atsiranda pardavėjų, nenorinčių mokėti valstybei mokesčių. Štai neseniai vienas panevėžietis už neteisėtą vertimąsi komercine veikla nubaustas tūkstantine bauda ir uždirbtų pinigų konfiskavimu.
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Rasita Žilinskienė sako, kad gyventojai, prekiaujantys internete, dažniausiai neįregistruoja individualios veiklos. Bet kuris asmuo, gaunantis pajamas internete, jei tai nėra atsitiktinė veikla, vykdo komercinę ūkinę veiklą. Vykdydamas nuolatinę prekybą internetinėje erdvėje ir gaudamas pajamas, asmuo turi būti įregistravęs individualią veiklą ar įsteigęs įmonę. Su verslo liudijimu šios veiklos vykdyti negalima. R. Žilinskienės teigimu, šiemet vykdomas projektas „Elektroninė prekyba“. Jo metu VMI specialistai skirs dėmesį ne tik prekybą elektroninėje erdvėje per savo interneto svetaines vykdantiems asmenims, ypač tiems, kurie atsiskaitymams priimti naudojasi transakcijų tarpininkų paslaugomis (PayPal, Moneybookers, Mokėjimai.lt ir kitų), bet ir stebės bei analizuos internete vykdomus aukcionus, sieks nustatyti asmenų gaunamas pajamas už reklamos dėjimą, svetainių kūrimo ir palaikymo paslaugas. Taip pat bus vertinamos ir pajamos, gautos už padidinto tarifo trumpųjų numerių naudojimą, kuriais labiausiai paplitęs mokėjimas už filmų, muzikos siuntimą bei registraciją pažinčių svetainėse.
Gyventojams, prekiaujantiems internete neįregistravus individualios veiklos, gali būti surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir skirta bauda nuo 500 iki 1 000 litų, o jei pažeidimas padarytas asmens, jau bausto už analogišką pažeidimą, bauda nuo 1 000 iki 2 000 litų. Taip pat gyventojas privalo įregistruoti individualią veiklą ir deklaruoti gautas pajamas. Kontrolės departamento direktorės teigimu, VMI sudaro galimybę savanoriškai pašalinti nurodytus trūkumus ir atsisakyti piktnaudžiavimo. Šalyje vykdomo projekto „Elektroninė prekyba“ metu griežtesnės kontrolės priemonės laukia tų, kurie vengia deklaruoti gaunamas pajamas ir mokėti mokesčius – jiems skaičiuojami nesumokėti mokesčiai ir skiriamos nemenkos baudos. Juridiniams asmenims, vengiantiems mokėti mokesčius, nepriklausomai nuo to, kokią jie vykdo veiklą, taikomos mokestinės sankcijos, numatytos Mokesčių administravimo įstatyme, bei administracinė atsakomybė.
Nuo tortų kepėjų iki nepilnamečių verslininkų
„Pastebima tendencija, kad prekybą internete vykdo jauni asmenys. Nereti atvejai, kai veiklą vykdo nepilnamečiai. Kita vertus, Lietuvoje į elektroninę erdvę persikelia ir vis didesnė verslo dalis, todėl ir mokestinių pažeidimų kiekis turi tendencijų didėti“, – sako R. Žilinskienė.
R. Žilinskienės teigimu, apie galimas tendencijas ir tikslesnius skaičius bus galima kalbėti apibendrinus šiemet VMI pradėto vykdyti projekto „Elektroninė prekyba“ rezultatus.
Specialistai stebi, vertina ir atlieka monitoringą elektroninės prekybos srityje. Yra išaiškinta pažeidimų. Pavyzdžiui, atskleistas atvejis, kai panevėžietė, neįregistravusi individualios veiklos bei neturinti jokių maisto ir veterinarijos tarnybos leidimų, užsiėmė proginių tortų gamyba. Apie savo paslaugas skelbė internetinėje svetainėje, kurioje buvo įdėta daug proginių tortų nuotraukų, nurodytas telefono numeris. Atlikus kontrolinį prekių pirkimą, patvirtintas vykdomos individualios veiklos faktas.
Už tai, kad veiklą vykdė jos neįregistravusi, panevėžietei skirta bauda.
Kito operatyvaus patikrinimo metu išaiškinta panevėžietė nuo 2010 metų internetu prekiavo įvairiais drabužiais to teisiškai neįregistravusi. Apie parduodamus gaminius skelbė internete ir teikė jų nuotraukas. Per tikrintą laikotarpį gavo keliasdešimt tūkstančių litų pajamų. Jai surašyti du administracinių teisės pažeidimų protokolai ir skirtos baudos – 250 litų už veiklos neįregistravimą ir 2 000 litų už pajamų nedeklaravimą. Be to, po patikrinimo ji deklaravo gautas pajamas ir į biudžetą sumokėjo per 1 000 litų pajamų mokesčio.
Aiškinantis pažeidimus, susijusius su prekyba internete, bendradarbiaujama ir su kitomis institucijomis. 2012 metais pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos surinktą medžiagą buvo patikrinti penki asmenys, kurie, neįregistravę individualios veiklos, internetu prekiavo automobilių garso, vaizdo ir navigacijos įranga. Šiems gyventojams nuo jų gautų pajamų buvo apskaičiuota beveik 780 tūkst. litų mokesčių, 141 tūkst. litų delspinigių ir 155 tūkst. litų baudų.
***** Lietuviškomis pasitikima
„Maxima LT“ bendrovės komunikacijos vadovė Renata Saulytė sako, kad internetinę prekybą įmonė pradėjo prieš trejus su puse metų. „Pastebime, kad internetinės prekybos apimtys auga“, – sako ji.
Žmonės išbando naujus apsipirkimo būdus, vis labiau pasitiki elektronine prekyba. Prieš trejus su puse metų stereotipų būta daugiau. Jos teigimu, pirkėjai norėjo paliesti prekę, baiminosi, ar maisto produktai bus švieži, saugūs, ar bus saugu atsiskaityti. Tačiau pabandžius suprasta, kad tai taupo laiką, paprasta. R. Saulytės manymu, internetinė prekyba turi perspektyvą ir auga. Palyginti 2011 metus su 2012 metais, prekyba išaugo du kartus. Kita vertus, buvo ir bus tokių, kurie vertina tik įprastas parduotuves. Pastebima, kad gyvenantys aukščiau pirkėjai linkę užsisakyti didesnes prekių pakuotes. Manoma, kad tai skatina faktas, jog prekė bus pristatyta į namus ir nereikės tempti patiems.
„Pigu.lt“ generalinis direktorius Dainius Liulys sako, kad, Statistikos departamento duomenimis, šiemet, palyginti su praėjusiais metais, per pirmus keturis mėnesius elektroninė prekyba augo 16 procentų. „Pigu“ grupės apyvarta per pirmąjį šių pusmetį augo net 61 procentą. „Pigu.lt“ užsakymu RAIT atliktas tyrimas rodo, kad tik 8 procentai respondentų per pastaruosius dvylika mėnesių pirko užsienio elektroninėse parduotuvėse. Manoma, kad tai rodo, jog lietuviai yra linkę pirkti ir labiau pasitiki lietuviškomis elektroninėmis parduotuvėmis.
Šalyje veikia Lietuvos elektroninės prekybos asociacija. Pasak D. Liulio, šiuo metu baigiamas ruošti asociacijos įstatų papildymas ir nauja programa. Rudenį bus pradėta intensyviai rinkti naujus narius. Tikimasi iki metų pabaigos turėti bent 50 asociacijos narių. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 400 elektroninių parduotuvių.
***** Skaičiai
Pernai Panevėžio apskrityje 80 gyventojų vertėsi internetine prekyba įsigiję individualios veiklos pažymas, šiais metais tokių – 76.
***** Būkite budrūs
Reikia būti atsargiems nurodant savo kreditinės ar debetinės kortelės duomenis internetu. Išsiaiškinti, ar saugi interneto svetainė.
Nerizikuoti pirkti internetinėje parduotuvėje, nepateikiančioje savo adreso ir telefono, o tik nurodančioje elektroninio pašto adresą.
Reikėtų pasitikrinti, ar internetinei parduotuvei nepaskelbtas bankrotas.
Atkreipti dėmesį į dideles prekių siuntimo ir kitas paslėptas išlaidas, pavyzdžiui, mokesčius ar kitas privalomas įmokas, ypač jei prekės siunčiamos iš užsienio.
Prekių siuntimas iš užsienio gali užtrukti. Tad derėtų pasiteirauti, kiek laiko užtruks, ir prireikus nurodykite datą, iki kurios pageidaujate gauti užsakytas prekes.
Būtina žinoti, kad pardavėjas iki sutarties sudarymo privalo naudojamomis ryšio priemonėmis pateikti pirkėjui tinkamą, išsamią, būtiną ir neklaidinamą informaciją, kurioje privalo būti duomenys apie sudaromos sutarties sąlygas.
Vartotojui privaloma nurodyti: duomenis apie pardavėją; daikto ar paslaugos pagrindinės savybes; prekės pardavimo kainą, įskaitant mokesčius; daikto pristatymo kainą; mokėjimo, pristatymo ar atlikimo tvarką; pirkėjo (vartotojo) teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo tvarką; laikotarpį, kurį pasiūlymas ir kaina galioja.
Vartotojas turi teisę atsisakyti sutarties, sudarytos naudojant ryšio priemones, pranešdamas raštu apie tai pardavėjui per 7 darbo dienas nuo daikto pristatymo dienos. Vartotojas neprivalo nurodyti jokios sutarties nutraukimo priežasties ir pardavėjas neturi teisės pareikšti reikalavimo dėl netesybų ar nuostolių atlyginimo. Jeigu vartotojui nebuvo pateikta anksčiau nurodyta informacija raštu, jis turi teisę atsisakyti sutarties per 3 mėnesius nuo jos sudarymo. Pardavėjas, gavęs vartotojo pranešimą apie sutarties atsisakymą, privalo per 15 dienų atsiimti daiktą ir grąžinti pirkėjui už jį sumokėtus pinigus. Tačiau vartotojas negali atsisakyti sutarties, jeigu ji sudaryta dėl: garso ir vaizdo kūrinių ir fonogramų bet kokiose vaizdo ar garso laikmenose, kompiuterinių programų tiekimo ir vartotojas pažeidė pakuotės apsaugas; laikraščių, žurnalų ar kitų periodinių leidinių tiekimo; dalyvavimo žaidimuose ar loterijose.
Daiktas gali būti grąžintas, jeigu jis nebuvo sugadintas ar jo išvaizda iš esmės nepasikeitė.
Būtinai atsispausdinkite prekių užsakymo internetu dokumentą ir išsaugokite visas sąlygas bei taisykles, kurios nurodomos interneto svetainėje – jų gali prireikti iškilus problemoms.
