Portalo tv3.lt skaitytoja Živilė stebėjosi, kad bankas domisi, kiek ji uždirba ir kur išleidžia pinigus.
„Kreipiausi į bankus dėl būsto paskolos. Visi jie paprašė pateikti sąskaitų išrašus, vieniems užteko ir pusmečio, kiti paprašė ir metų laikotarpio duomenų. Nesuprantu, kaip tai susiję su mano noru skolintis.
Juk galiu pateikti dokumentus apie savo darbovietę, kurioje dirbu jau beveik 10 metų, mano atlyginimas nuosekliai kilo. Nesuprantu, ką bankas tikisi pamatyti tuose sąskaitų išrašuose. Gal nori sužinoti, kur išleidau dalį savo pinigų?“ – retoriškai klausė ji.
Remiasi Atsakingo skolinimo nuostatais
„Luminor“ mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius tikino, kad jo atstovaujamas bankas atsakingai vertina kiekvieno kliento galimybes pasiskolinti ir priminė, kad pagal Atsakingo skolinimo nuostatus, visi finansiniai įsipareigojimai negali viršyti 40 proc. kliento ar jo šeimos gaunamų pajamų.
„Tie patys nuostatai sako, kad svarstydami dėl būsto paskolos suteikimo, turime vertinti bent paskutinių šešių mėnesių asmens pajamų vidurkį, taip pat atsižvelgti į ateities uždarbio perspektyvas“, – tikino jis.
SEB valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė irgi pažymėjo, kad laikantis teisės aktų reikalavimų, suteikdamas būsto paskolą, bankas privalo atlikti išsamų kliento kreditingumo vertinimą.
Kitaip tariant, todėl turi įvertinti kliento pajamas, jų tvarumą, įvairovę, išlaidas, turimus finansinius įsipareigojimus ir kredito istoriją.
„Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas komentavo, kad priimdamas sprendimą dėl paskolos bankas siekia surinkti informaciją apie kliento pajamas, įsipareigojimus ir kredito istoriją iš prieinamų šaltinių (duomenų bazių, sąskaitos išrašo, kliento paraiškos ir pan.), taip pat įsitikinti pradinio įnašo lėšų kilme.
„Dažniausiai suteikiant paskolą yra prašoma pateikti su pajamų gavimu bei pradiniu įnašu susijusius dokumentus, taip pat turto vertinimo ataskaitą. Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos, kadangi kiekvieną atvejį bankas vertina individualiai“, – vardijo jis.
Turi teisę tikrinti ir pinigų kilmę
Anot E. Dovbyšienės, bankas turi pareigą įvertinti kliento nuosavų lėšų dalies kilmę, kadangi Atsakingojo skolinimo nuostatai nurodo, kad nuosavų lėšų dalis turi būti neskolinta, ir imdamas paskolą klientas turi raštiškai patvirtinti, kad tai yra jo nuosavi (neskolinti) pinigai.
„Kreditingumo vertinimui bei nuosavų lėšų daliai įvertinti reikalingą informaciją bankas turi pagrįsti duomenimis, gautais iš registrų ir informacinių sistemų arba kitais informaciją pagrindžiančiais dokumentais, pavyzdžiui, sąskaitos išrašais.
Kiekviena situacija yra individuali, tačiau tuo atveju, jei klientas savo kasdienius finansus tvarko kituose bankuose, galime paprašyti pateikti kituose bankuose esančių sąskaitų duomenis, kad tinkamai atliktume kreditingumo vertinimą ir įgyvendintume minėto įstatymo reikalavimus“, – tikino banko atstovė.
Pasak jos, kai klientai, kuriems suteikiame būsto paskolas, kasdiene bankininkyste naudojasi jos atstovaujamame banke, įprastai jiems papildomai kituose bankuose esančių sąskaitų duomenų pateikti nebereikia.
„Kreipdamasis dėl būsto paskolos gyventojas turi pateikti kredito paraišką, asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, sutikimą dėl duomenų apie klientą gavimo iš išorinių duomenų bazių.
Taip pat tam tikrais atvejais gali prireikti pažymos apie darbo užmokestį, darbo sutarčių ar VMI patvirtintos pajamų deklaracijos, jei asmuo yra individualios įmonės savininkas, autorinių sutarčių, jei pajamas gauna pagal tokias sutartis, ar kitų pažymų ir dokumentų“, – vardijo E. Dovbyšienė.
Kokius dokumentus būtina pateikti?
E. Jurevičius komentavo, kad kreipiantis į banką būsto paskolos, reikia užpildyti paraišką ir atsakyti į užduodamus klausimus apie savo bei bendraskolio, jeigu toks yra, finansinę padėtį bei pateikti kitą svarbią informaciją.
„Jeigu klientas jau yra išsirinkęs būstą ir susitaręs su jo statytoju ar pardavėju dėl pirkimo, reikia pridėti ir preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo sutarties ar turto vertinimo kopijas. Taip pat paprašysime pateikti nuosavos lėšų dalies (t. y. pradinio įnašo) apmokėjimo įrodymą – mokėjimo kopiją.
Jeigu asmuo, besikreipiantis dėl būsto paskolos, dirba savarankiškai pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą, prašome pateikti paskutinių dvejų metų dokumentus, susijusius su jo pajamomis. Tarp šių dokumentų – pajamų deklaracijos apie individualias pajamas, sąskaitų išrašai, kuriuose matytųsi iš individualios veiklos gautos pajamos, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalai bei, jeigu yra galimybė, sutartys su užsakovais. Taip pat svarbu turėti ir galiojantį individualios veiklos pažymėjimą“, – vardijo banko atstovas.
Anot jo, sąskaitų išrašai pajamų vertinimui taip pat reikalingi pajamas užsienyje gaunantiems klientams.
„Jeigu asmuo dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje, tuomet sąskaitų išrašų paprašysime, kad įsitikintume, kad pradinis įnašas už įsigyjamą NT buvo apmokėtas iš sukauptų nuosavų lėšų – jis negali būti skolintas.
Nepriklausomai nuo pajamų šaltinio, visas situacijas vertiname individualiai – atsižvelgiame į turimus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, ar klientas yra vėlavęs arba vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus – todėl galime paprašyti papildomų dokumentų, tarp jų ir sąskaitos išrašo. Taip pat vertiname ir pageidaujamos paskolos sumą bei grąžinimo terminą, nuosavų lėšų dalį ir pan.“ – sakė E. Jurevičius.
