Šimtai eurų ar net tūkstantinė suma chirurgui – tokių istorijų ne viena. Ypač vyresnio amžiaus ligoniai įsitikinę, kad juos kokybiškai pagydys tik tada, kai pateiks vokelį su kupiūromis. Negana to, pacientai linkę atsidėkoti gydytojui fizinėmis dovanomis: atitempia maišus obuolių, siūlo kavos, saldumynų, o kartais net naminių lašinių ar degtinės.
Tiesiai šviesiai leidžia suprasti, kad teks susimokėti
Portalo tv3.lt skaitytoja Ieva [vardas pakeistas, redakcijai žinomas] papasakojo apie savo patirtis, kai gydytojai leido aiškiai suprasti, kad už paslaugą prašys kyšio.
Prieš kurį laiką moters artimą giminaitį ištiko insultas, tad reikėjo ligonį užrašyti į reabilitaciją ligoninėje. O medikas paprašė už būsimą paslaugą atsidėkoti ir „atkišo kišenę“.
„Buvo sprendimas dėl reabilitacijos. Buvo metų pabaiga, ligonių kasos buvo išnaudojusios savo kvotas metams, nebuvo vietų. Gavome vieną pasiūlymą iš gero ligoninės skyriaus, kur pastato žmogų ant kojų. Apsidžiaugiau, paskambinau gydytojui. Sako: Gerai, padarysime reabilitaciją, bet reikės atsidėkoti.
O aš kaip tik nedaug turėjau pinigų. Atėjau, gydytojas palinksėjo, išėjo iš kabineto ir paliko atvirą stalčių. Maždaug įdėk. Aš, kiek turėjau, įdėjau ir pabėgau, nes buvo gėda, kad mažai turėjau pinigų. Galvojau, negaus reabilitacijos, tai negaus, ką aš padarysiu, neturiu aš pinigų. Bet gavo reabilitaciją“, – istoriją prisiminė Ieva.
Panaši patirtis moteriai teko ir gimdymo metu. Ieva puikiai pamena gydytojos teiginius: „Jūs ką, taip dažnai gimdysite? Reikia žinoti, kad kiekvienas atėjimas į gyvenimą kainuoja.“
„Tiesiai šviesiai pasakė, kad reikia sumokėti už gimdymą“, – minėjo moteris.
Pinigų ir dovanų pasiūlymų medicinos darbuotojai sulaukia nuolat
O štai slaugytojo padėjėja Ona [vardas pakeistas, redakcijai žinomas] dirba vienoje iš Vilniaus valstybinių ligoninių, Traumatologijos ir ortopedijos skyriuje. Ji dalijosi, kad kyšių pasiūlymų sulaukia, tačiau visada turi pacientams, jų giminaičiams vieną ir tą patį atsakymą: „Nesiūlykite, toks mano darbas. Geriau ačiū pasakykite.“
Ji apibūdino, kokie pacientai dažniausiai bruka vokelį ar dovaną medicinos personalo darbuotojams.
„Siūlo dažniausiai senos kartos žmonės. Tie, kurie iš senų laikų pripratę ir įsivaizduoja, kad be pinigo ligoninėje tau nieko niekas nedarys. Visi vyresnio amžiaus – maždaug 70 metų plius. Nepriklausomai, kad pensininkas, blogiau gyvena, vis tiek kiš pinigą“, – situaciją apibūdino Ona.
Slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai paprastai sulaukia tokių pasiūlymų iš ligonių: kas bruka vokelį su 5 ar 10 eurų banknotu, kas atneša šokolado ar saldainių. Pasak Onos, neretai skamba pacientų žodžiai: „Na, imkite, jūs gi taip sunkiai dirbate“.
„Ligoninės neįleidžia lankytojų. Perduoda giminės maišiukus ligoniams valgyti. Tai sako: Va, imk, vaikeli saldainiuką, šokoladą. Visada. O dėl pinigėlių – iš senųjų kartos mano, kad jei juo rūpiniesi, čia būtinai reikia susimokėti. Slaugytojams ir jų padėjėjams sumos būna iki 10 eurų. Tarpusavyje šnekant, 5 eurai – tai, kaip seniau sakydavo, stavkė“, – dalijosi medicinos darbuotoja.
Jaunimas ir vidutinio amžiaus pacientai, turi kitokį įsivaizdavimą – supranta, kad medicinos darbuotojai atlieka savo pareigą ir jokios papildomos padėkos nereikia, dalijosi Ona.
Kai kurie kyšius priima – bando prisidurti prie „tragiško“ atlyginimo
Slaugytojo padėjėja atskleidė, kokiose situacijose sulaukia pacientų pasiūlymų priimti kyšį. Vienas iš tokių momentų – žmogaus išrašymas ir išvežimas iš ligoninės.
„Galvoja, kad jei išveži žmogų iš ligoninės, reikia duoti. Bet čia yra nonsense‘as, mane juokas ima. Visada sakau: Ponia, neduokite, vežkitės, pati turite vaikų, anūkų, pati sau nusipirkite ką nors. Mano toks darbas“, – pasakojo pašnekovė.
Slaugytojo ar slaugytojo padėjėjo darbas – išsunkia tiek fiziškai, tiek emociškai, o atlyginimai – menki, minėjo Ona. Taigi, jos žodžiais tariant, imti kyšį ar ne – „požiūrio klausimas“.
„Yra tokių, kurie ima turbūt dėl to, kad atlyginimai – tragiški. <...> Aš gavusi pirmą savo atlyginimą atsisėdus juokiausi. Negaliu to pavadinti atlyginimu – tai yra savanorystė su priemoka. Nueini, atiduodi visą savo energiją, jėgas, traumuotas išeini iš pamainos – tai yra siaubingai fiziškai sunku. Beveik visi slaugytojai ir jų padėjėjai yra su didžiausiomis rankų, kojų, stuburo problemomis“, – apie darbo sąlygas sakė ji.
Ona davė pavyzdį, kaip atrodo eilinė darbo diena. Viename skyriuje guli 28 žmonės, taigi, per abu postus yra iš viso 56 pacientai, o slaugytojų – tik 3, padėjėjų – 2 arba 3.
„Traumatologijoje ortopedijoje pusė ligonių nepasiverčia lovoje, daro į sauskelnes, juos reikia sodinti, maitinti, atsiranda pragulos. Tai yra siaubas, o ne darbas, o atlyginimas – košmaras. Dieninė slaugytojo padėjėja mažiau negu valytoja ligoninėje. Valytoja – 560 eurų į rankas, slaugytojo padėjėja – 520. <...> Aš pati kyšių neimu, bet žinau, kas ima ir suprantu, dėl ko ima. Kapeika prie kapeikos, prisiduria prie atlyginimų. Matosi iš senų darbuotojų, kurie dirba po 20 metų ligoninėje, – jie turi net savo taktikas. Matosi, kaip aptarnauja žmogų ir tikisi kažko“, – teigė Ona.
Pacientai duoda kyšius, nes nepasitiki medicinos sistema
Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentė, psichiatrijos rezidentė Kristina Norvainytė tvirtino, kad kyšio davimas medicinos sistemoje tebėra paplitęs ir gana plačiai.
„Norėčiau tikėti, kad kyšio paėmimas šiek tiek mažėja. Bent jau mano socialiniame burbule, kur mane supa jaunesni specialistai, tikrai mažiau yra imamas kyšis. <...> Vyresni gydytojai kažkaip labiau yra linkę tą daryti“, – pastebi ji.
Pasak JGA vadovės, brukamos sumos priklauso gydytojo ir skyriaus, kuriame jis dirba. „Yra vadinamos stavkės liaudyje, kurios chirurgijos skyriuose siekia apie kelis šimtus eurų, kartais net tūkstantines sumas. Dažniau gydytojai susiduria su mažesnėmis sumomis: 10, 20, 30 ar 50 eurų“, – kalbėjo ji.
„Dėl dovanų – visko yra buvę. Nuo saldainių, kavos, iki baltos degtinės stiklainėlių, namų gamybos skanumynų, lašinių. Ko tik nesugalvoja žmonės. Obuolių maišus atitempia, sausainių į kišenę bando įgrūsti. Rankdarbiai – būna su tokia padėka ateina žmonės pas gydytoją“, – apibūdino K. Norvainytė.
JGA prezidentė akcentavo, kad į kyšininkavimą medicinos sistemoje žiūri griežtai: „Korupcijos reiškinys – medicinos paslaugos broko, didžiulio nepasitikėjimo sveikatos sistema pasekmė. Žmonės tai daro tikėdamiesi geresnės paslaugos, nes nepasitiki sistema, kad ji paslaugą suteiks jiems neprimokėjus. Kai kada tai bandoma uždangstyti padėkos širma, kai dovana siūloma po paslaugos. Mes laikomės pozicijos, kad nesvarbu nei pobūdis kyšio, nei laikas – vis tiek tokie dalykai iškreipia gydytojo ir paciento santykį.“
Pati K. Norvainytė teigė kyšių niekada neimanti. Pacientams, siūlantiems pinigus, ji paaiškina, kad toks gestas yra įžeidžiantis medikų bendruomenei, kad už darbą paramos nereikia ir tuomet žmonės suklūsta.
Vis dėlto yra medikų, kurie kyšius priima arba užsimena, kad už paslaugą nori atlygio, neslėpė ji. „Tokie atvejai – šaukštas deguto medaus statinėje. Yra gydytojų, kurie neima ir neims, taip pat tokių, kurie imdavo, bet dabar keičia savo elgesį. Matau pavyzdžių, kai žmogus gauna mokymus, ką iš tikrųjų reiškia kyšis, pamato geruosius pavyzdžius ir nustoja imti. Bet yra žmonių grupė, kuri ėmė, ima ir ims“, – atviravo K. Norvainytė.
Gydytojų sąjunga kyšininkavimą smerkia
Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas komentavo, kad kyšininkavimas sveikatos priežiūros sistemoje nėra labai paplitęs, tai greičiau pavieniai atvejai.
LGS vadovas apibūdino, kad kyšio ėmimu reikėtų vadinti tokią veiklą, kai medikas nesuteikia pacientui paslaugos, kol negauna atlygio. Toks elgesys yra smerktinas ir negali būti toleruojamas. „Mes esame prieš“, – sakė L. Labanauskas.
„Tai yra pavienių žmonių nusikalstama veika. <...> Niekas nesako, kad šios bėdos nėra. Gydytojai irgi žmonės, irgi gali paslysti. Žmogus padarė nusikalstamą veiką – teikė paslaugą taip, kad gautų pinigus, vietoje to, kad tiesiog atliktų savo pareigą. Šitą faktą turime įvardyti tokiu žodžiu kaip kyšis. Mes tokį elgesį smerkiame. Tokie faktai atsiduria teisėsaugos organų rankose“, – kalbėjo LGS prezidentas.
Lietuvos baudžiamojo kodekso (BK) 225 straipsnis už kyšio reikalavimą, paėmimą numato baudą arba areštą, laisvės atėmimą iki 5 metų. Tuo metu BK 227 straipsnis už papirkimą, kyšio pasiūlymą valstybės tarnautojui ar panašaus rango asmeniui baudžiamas pinigine bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 4 metų.
Užsienyje dovana gydytojui – dėkingumo ženklas, o Lietuvoje atvirkščiai
L. Labanauskas pažymėjo, kad Lietuvos teisinėje sistemoje reikėtų konkrečiai atskirti, kas vadinama kyšiu, o kas laikoma padėkos ženklu gydytojui už kokybiškas paslaugas.
Dabar kiekvienas paciento gestas – ar tai būtų 1 kilogramas obuolių, ar gėlių puokštė, laikytinas kyšiu. Tuomet išnyksta riba tarp paprasto dėkingumo ir tikrosios korupcijos, kai medikas reikalauja neteisėtai primokėti už paslaugas iš anksto, tvirtino LGS vadovas.
„Kiauri Lietuvos įstatymai yra. Mes tą seniai sakome. Visame pasaulyje nėra tokių nesąmonių. Jei pas mus pacientas nori atsidėkoti (net norėjome oficialiai tą įteisinti, kad būtų galima oficialias įmokas atlikti), bet ne – negalima, nes Lietuvos įstatymai visa tai vadina kyšiu“, – kalbėjo L. Labanauskas.
Užtat užsienyje, tvirtino gydytojas, pacientai gali rodyti savo dėkingumą gydytojams ir tai laikoma priimtina praktika.
„Visam pasaulyje tas yra daroma ir niekas apie tai net nešneka. Visi įpratę, kad tai yra atsidėkojimas, dovana, parėmimas. <...> Savo laiku net ir buvusi prezidentė siūlė variantą, kad gali ateiti žmogus, sumokėti į kasą, mokėdamas pasakyti, kad nori paremti gydymo įstaigą, bet kartu prašyti paramos dalį skirti jam padėjusiam gydytojui.
Mums buvo pasakyta, kad tai vis tiek kyšis. Lietuvos įstatymai nenumato gydytojams dovanų. Aš pats buvau Vokietijoje, Prancūzijoje – ten viskas daug paprasčiau. O Lietuvos įstatymai sumaišo nusižengimą su dovana“, – teigė jis.
Kas penktas Lietuvos gyventojas yra davęs kyšį medikui
„Transparency international“ programų vadovė Ingrida Kalinauskienė tvirtino, kad nors apskritai korupcijos mastai Lietuvoje mažėja, sveikatos apsaugos sektoriuje kyšininkavimas lieka opi problema.
„Pagal kyšininkavimą sveikatos apsaugos sistemoje esame tarp prasčiausiai atrodančių Europos Sąjungos šalių. Atrodome geriau tik už Rumuniją. Penktadalis pacientų prisipažįsta davę kyšį valstybinėse klinikose ar ligoninėse“, – teigė ji.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad gydytojas prieš pacientą yra galios pozicijoje, todėl turėtų užkirsti kelią kyšio davimui. „Gydytojas gali labai aiškiai pasakyti, kad jam geriausia dovana – paciento šypsena, kaip esame įpratę matyti ant gydymo įstaigų durų, kad papildomos padėkos nereikia. Medikas turėtų labai aiškiai iškomunikuoti šią žinią, kad pacientai nesiūlytų iš savo pusės nieko“, – kalbėjo I. Kalinauskienė.
Kyšininkavimas sveikatos priežiūros srityje – akivaizdus ženklas, kad valstybė nesusitvarko ir nesuteikia kokybiškų viešojo sektoriaus paslaugų, įsitikinusi I. Kalinauskienė. Todėl turėtų susigriebti gydymo įstaigų vadovai – svarbu, kad jie nubrėžtų ribą ir patvirtintų, kad kyšiai nėra toleruojami.
„Labai norėčiau, kad gydymo įstaigos skirtų vis didesnį dėmesį antikorupcinei pažangai, kad Sveikatos apsaugos ministerija imtųsi konkrečių veiksmų. Svarbu, kad mes pagaliau su korupcija sveikatos apsaugoje susitvarkytume ir galėtume užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų kokybiškos“, – apibendrino ji.
2020 m. lapkritį – 2021 m. sausį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) užsakymu centro „Vilmorus“ atliko tyrimą, kad įvertintų korupcinę situaciją Lietuvoje. Buvo apklausta per 2 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Apklausa parodė, kaip gyventojai suvokia korupcijos reiškinį. Kad korupcija – labai rimta problema, nurodė 35 proc. apklaustųjų. Tai mažiausias rodiklis nuo 2007 m., rašoma „Lietuvos korupcijos žemėlapio 2020“ ataskaitoje.
Gyventojų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra šios: sveikatos apsaugos institucijos – 51 proc., teismai – 37 proc., Seimas – 33 proc., savivaldybės – 22 proc.
37 proc. respondentų atsakė, kad atsidėkoti gydytojui pinigais po sėkmingai atliktos operacijos – populiari praktika.
