Nors kaimyninės šalies gyventojai turės prabangą rinktis iš nemažo būrio kandidatų, ekspertai vieningai teigia, kad aršiausia kova dėl raktų nuo Varšuvoje įsikūrusių prezidento rūmų virs tarp dabartinio šalies vadovo ir visiškai netikėtai į kovą įsijungusio Varšuvos mero.
Ant rinkimų biuletenio lenkai išvys tokias 12 pavardžių. Aršiausia konkurencija žadama tarp dabartinio prezidento, valdančiųjų „Teisės ir teisingumo“ (lenk. „Prawo i Sprawiedliwosc“) remiamo 48-erių Andrzejaus Dudos ir opozicinės „Piliečių platformos“ (lenk. „Platforma Obywatelska“) iškelto Varšuvos mero, 48-erių Rafalo Trzaskowskio.
Taip pat ant biuletenių rinkėjai išvys Lenkijos valstiečių partijos lyderį, 38-erių Władyslawą Kosiniaką-Kamyszą, kairiųjų kandidatą, Europos Parlamento narį, atvirai homoseksualų politiką, 44-erių Robertą Biedroną, kraštutinių dešiniųjų atstovą, parlamento narį, 38-erių Krzysztofą Bosaką ir nepriklausomą kandidatą, žurnalistą, buvusį televizijos šou „Lenkijos talentai“ vedėją Szymoną Holownią.
Tai šeši pagrindiniai kandidatai, kuriuos remia parlamentinės Lenkijos partijos. Ant rinkimų biuletenio lenkai išvys dar šešias pavardes, tačiau nei ekspertai, nei apklausas organizuojančios kompanijos nemano, kad šie kandidatai surinks bent kelis procentus balsų.
Rinkimai Lenkijoje turėjo įvykti gegužės 10 d., tačiau dėl koronaviruso grėsmės buvo nukelti į birželio 28 d.
Duda – (ne)priklausomas kandidatas
Dabartinis prezidentas A. Duda ne kartą buvo kaltintas, kad nėra savarankiškas lyderis, o tik valdančiųjų partijos „Teisės ir teisingumo“ partijos pirmininko Jaroslavo Kaczynskio politinė marionetė. Ne veltui J. Kaczynskis dažnai įvardijamas kaip de facto šalies vadovas, jam klijuojama „prezesie“ pravardė, kad lenkiškai reiškia „pirmininkas“.
Visgi Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala mano, kad A. Dudai pavyko iš dalies atsikratyti už virvelių J. Kaczynskio tampomos marionetės įvaizdžio.
„Buvo epizodų, kai jo priimti sprendimai prieštaravo parlamentinės daugumas arba Kaczynskio valiai. Aišku, visi supranta, kad tai yra sąjungininkai, kad jie dirba ranka rankon ir nebus esminių nesutarimų. Tačiau Duda bandė pademonstruoti, kad yra šiek tiek autonomiškas ir galintis spręsti pats. Tačiau, žinoma, rinkėjų akyse yra labai sunku jį matyti kaip atsietą nuo partijos „Teisė ir teisingumas“. <...> Dudos šešėlis, kuris kai kuriais atvejais jam palankus, vis tiek jį persekios“, – naujienų portalui tv3.lt sakė L. Kojala.
Vytauto Didžiojo (VDU) universiteto Politologijos katedros vedėjas, docentas Andžejus Pukšto teigė, kad dabartinis prezidentas į rinkimų kampaniją žengė turėdamas labai didelį šansą būti perrinktas.
„Čia jo sėkmė, kad nepaisant visokių turbulencijų ir neigiamo įvaizdžio, drįstu sakyti, kad jis išsaugojo savo kietąjį elektoratą ir tikrai galima sakyti, kad yra konkurencingas rinkiminėj kovoje“, – kalbėjo A. Pukšto.
Prašalaičių pritraukti neketina
Pasak L. Kojalos, A. Duda supranta savo elektoratą ir stengiasi jį mobilizuoti. RESC direktoriaus teigimu, už dabartinį prezidentą pirmiausia balsuos regionų, nedidelių miestelių gyventojai, taip pat labiau patriotiškai nusiteikę rinkėjai.
„Jis aiškiai nori sutelkti savo elektoratą ir matyti jį kaip kelią į prezidento postą. Iš esmės tokių takoskyrų mes matome daugelyje šalių, ypatingai tarp didžiųjų miestų ir regionų, konservatyvesnių ir liberalesnių politikų. Paprastai tie politikai bando ne aprėpti kuo platesnį elektoratą artėdami prie centro savo pasisakymais, o kaip tik sutelkiant savo bazinį rinkėją ir tikintis, kad jis bus mobilizuotas rinkimų dieną bei nulems rezultatą“, – svarstė politologas.
A. Pukšto sutinka, kad A. Duda nesistengė keisti savo retorikos tam, kad pritrauktų gyventojus, kurie prieš tai nebuvo linkę palaikyti dabartinio šalies vadovo.
„Per rinkiminę kampaniją, kurią jis vykdė pastarąsias tris savaites, jis nesistengė pritraukti rinkėjų iš centro dešinės. Jis išliko ištikimas dešinei ir, galbūt sakyčiau, ultradešinei. <...> Jis nesistengė praplėsti savo rinkėjų ratą link centro“, – kalbėjo VDU docentas.
Pasak jo, puikiausias to pavyzdys – A. Dudos pasisakymai apie LGBT. Prieš keletą savaičių viename kampanijos renginyje šalies vadovas pareiškė, kad „LGBT ideologija“ yra „labiau griaunanti“ nei komunizmas. A. Duda pažymėjo, kad LGBT pirmiausia yra ideologija, o ne žmonės.
L. Kojalos nuomone, A. Dudai koją rinkimuose gali pakišti tai, kad daliai rinkėjų nepatinka, kad „Teisė ir teisingumas“ savo rankose turi ir parlamentą, ir vyriausybę, ir prezidento postą.
„Dalis elektorato galbūt pozityviai žvelgti į paties Dudos kandidatūrą, tačiau nori daugiau konkurencijos Lenkijos vidinėje politikoje. <...> Panašu, kad yra dalis rinkėjų, kurie mato tokią perspektyvą Lenkijos demokratijai ir gali vien todėl nuo prezidento nusisukti“, – samprotavo politologas.
Dudos konkurentas – nemalonus siurprizas valdantiesiems
Pagrindiniu A. Dudos konkurentu įvardijamas „Piliečių platformos“ remiamas kandidatas, Lenkijos sostinės meras R. Trzaskowskis. Birželio 25 d. darytos apklausos rodo, kad už A. Duda ketina balsuoti apie 40 proc. rinkėjų, už R. Trzaskowskį apie 30 proc., o kitų kandidatų elektoratas nesiekia 15 proc.
„Iš tų skaičių, kuriuos matome ir pačiose naujausiose apklausose, akivaizdu, kad jis turi daugiausiai šansų patekti į antrąjį turą ir jame turi geras galimybes sutelkti visų kitų kandidatų elektoratą ir pakankamai gerai varžytis, o gal net ir laimėti prieš dabartinį prezidentą“, – sakė L. Kojala.
RESC direktoriaus teigimu, Varšuvos meras yra visiškai kitokia politinė figūra nei A. Duda. R. Trzaskowskis, anot L. Kojalos, yra kosmopolitas, jį linkę palaikyti didžiųjų Lenkijos miestų gyventojai, jis turi daug liberalesnį požiūrį į politinius procesus nei pagrindinis jo konkurentas.
Toks iš opozicijos kilęs konkurentas, A. Pukšto teigimu, buvo nemalonus netikėtumas A. Dudai ir visam jo štabui. Ir ne veltui, nes gegužės 10 d. turėjusiuose vykti rinkimuose „Piliečių platformai“ turėjo atstovauti ne R. Trzaskowskis, o Lenkijos Seimo vicepirmininkė Malgorzata Kidawa-Błońska.
Gegužės 15 d. politikė atsiėmė savo kandidatūrą. A. Pukšto tvirtinimu, pagrindine to priežastimi galėjo būti žemi M. Kidawos-Blonskos reitingai, kai kurios apklausos rodė, kad A. Duda gali lengvai laimėti jau pirmajame rinkimų ture.
R. Trzaskowskiui pavyko per trumpą laiką surinkti 1,6 mln. jį palaikančių rinkėjų parašų ir stoti į lenktynes dėl prezidento posto. Principas „svarbu dalyvauti, o ne laimėti“, atrodo, Varšuvos merui negalioja, nes jis žaibiškai šovė į reitingų lentelės viršūnę ir kaitina padus A. Dudai.
Mato alternatyvą
A. Pukšto pasakoja, kad šis politikas yra gana žinomas žmogus Lenkijoje, užtikrintai laimėjęs Varšuvos mero rinkimus.
„Kitas dalykas, jis yra nesiejamas su senaisiais liberalais, kurie valdė Lenkiją prieš 6-7 metus, turiu omenyje Donaldo Tusko komandą. Jis nėra „Piliečių platformos“ lyderis. Jis gali pretenduoti į tokį viršpartinį susitarimą, jis nebūtinai siejamas su viena partija. Kitas dalykas, jo stilius ir pasirinkta taktika per tą trumpą laiką. Jis nepaisant to, kad parodė, opių problemų ir klaidų, kurias padarė konservatoriai, jis poliarizacijos neaštrino per daug ir bandė suformuluoti ir pateikti teigiamą darbotvarkę“, – samprotavo A. Pukšto.
Panašios nuomonės laikosi ir L. Kojala. Politologo vertinimu, R. Trzaskowkis pritraukė tuos rinkėjus, kurie nori alternatyvos dabartiniam šalies vadovui ir valdančiajai „Teisės ir teisingumo“ partijai.
„Ta energija, efektyvus kalbėjimas, efektyvus kampanijos organizavimo šuolis leido jam pakankamai gerai tą padaryti“, – analizavo L. Kojala.
Nors anksčiau kalbėta, kad neblogus šansus patekti į antrąjį rinkimų turą turi S. Holownia, L. Kojalos teigimu, į kovą stojus R. Trzaskowskiui, kalbama tik apie du realius konkurentus – jį ir A. Duda.
„Manau intriga lieka ne pirmas turas, o antras turas“, – įsitikinęs RESC direktorius.
Niekas nesikeis, nebent Lietuva pridarys klaidų
Jeigu kalbame apie du realius pretendentus užimti Lenkijos vadovo kėdę, kuris būtų naudingesnis Lietuvai? Ar A. Duda, kurį bičiuliu vadino ir mūsų šalies prezidentas Gitanas Nausėda? Ar į Europą labiau atsigręžęs R. Trzaskowskis.
„Manyčiau, kad neįvyktų didelio lūžio. Nebent mūsų diplomatija padarytų klaidų, ko irgi niekada negalime atmesti. Dabar tiek Lietuvai, tiek Lenkijai kaip ir lemta bendradarbiauti karinio saugumo, energetinio saugumo, Europos Sąjungos reikaluose. Nemanyčiau, kad galėtų būti kažkokie atšalimai, jei būtų išrinktas Trzaskowskis“, – situaciją vertino A. Pukšto.
L. Kojalos nuomone, kas betaptų Lenkijos prezidentu, šalies strateginiai interesai ir infrakstruktūriniai projektai, tokie kaip „Rail Baltica“ ar elektros tinklų sinchronizacija su Vakarais, nesikeis.
„Tokiu atveju, Lietuvai nebus labai didelio skirtumo, kas bus šalies vadovas. Takoskyros tarp kandidatų pasireikš vidaus politikoje, bendravimo stiliuje, bet ne strateginėse kryptyse“, – tikino L. Kojala.
Abu naujienų portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai pastebėjo, kad R. Trzaskowskiui tapus prezidentu, Lenkija galbūt bandytų gerinti santykius su Europos Sąjunga.
„Jis stengtųsi labiau suartėti su pagrindiniu Europos Sąjungos duetu – Vokietija ir Prancūzija. Ko gero, europinės vertybės, stipresnė Europos Sąjunga, žmogaus teisės būtų prioritetinės sritys. Viliuosi, kad Lietuva lengvai surastų sau darbotvarkę ir punktus, kur būtų galima lengvai šlietis“, – sakė A. Pukšto.
Rinkimų baigtį sunku prognozuoti
Nors prognozuoti nėra pats dėkingiausias užsiėmimas, paprašėme politikos ekspertų įvardinti, ar, jų nuomone, sulauksime antrojo turo, jei taip, kokie kandidatai jame bus ir kas, galiausiai, laimės Lenkijos prezidento rinkimus.
L. Kojalos teigimu, apklausos rodo, kad antrasis turas yra labiausiai tikėtinas scenarijus, o jo dalyviai pakankamai aiškūs – A. Duda ir R. Trzaskowkis.
„Kadangi visuomenėje pasireiškia aiškios takoskyros, atrodo, kad antrasis turas bus didelė intriga“, – teigė politologas.
Tačiau, kas laimės rinkimus, jis spėti nesiryžo. L. Kojalos teigimu, visiškai tiksli prognozė neįmanoma, nes atotrūkis tarp kandidatų nedidelis, o daug ką gali lemti įvairūs įvykiai ir politikų pasisakymai likusios kampanijos metu.
A. Pukšto sutinka, kad antrajame ture varžysis dabartinis šalies vadovas ir Varšuvos meras. VDU docentas įvardijo ir kandidatą, kuris, jo nuomone, valdys Lenkiją artimiausius penkerius merus.
„Manau, kad daug šansų galutinę kovą laimėti turi Trzaskowskis. Ypatingai, jei bus didelis rinkėjų aktyvumas“, – spėjo A. Pukšto.
Jei prireiks antrojo rinkimų turo, jis bus surengtas liepos 12 d.
