Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius teigė, kad iš tiesų įtariant smurtą prieš vaiką paprastai vaiko teisių gynėjai bendrauja su šeimomis asmeniškai.
Tačiau po Vilniaus lopšelio-darželio „Žvangutis“ direktorės R. Vėželytės kreipimosi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, ši darželyje neapsilankė. Tik paminėjo, kad jei dar kiltų problemų, galima kreiptis elektroniniu paštu.
LRT.lt kalbinti tėvai piktinosi, kad Tarnyba atsiuntė formalų atsakymą. O su jais susitikti pasiūlė tik po to, kai tėvai kreipėsi į policiją.
„Norėtųsi ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos reakcijos, kodėl tėvams kreipusis pasiūlyta rašyti el. laišką. Ar neužtenka pranešimo apie smurtinį elgesį“, – „Facebook“ įraše teiravosi motinystės atostogose esanti Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Kodėl darželyje neapsilankė šįkart?
G. Batulevičius tvirtino, kad pati darželio administracija ėmėsi iniciatyvos taisyti situaciją ir informavo, kokių priemonių ėmėsi.
„Vykdė vidinį tyrimą, jo rezultatus aptarė su darželio auklėtinių tėvais, numatė pagalbos priemones galimai smurtą patyrusiems vaikams bei aptarė tolimesnius sprendimus, kurie ateityje padėtų kokybiškiau pasirūpinti vaikų gerove ir tobulintų pačių darbuotojų kompetencijas“, – tv3.lt portalui komentavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas.
G. Batulevičius akcentavo, kad tokiose situacijose visgi svarbiausia bendradarbiauti vaiko tėvams ir ugdymo įstaigos atstovams. Taip pat, jo manymu, tėvams reikia būti atidiems vaikų elgesiui.
„Tačiau tėvams svarbu išlikti dėmesingiems ir pastebėti, ar palydėtas į darželį vaikas pasilieka jame noriai, ar ilgainiui nesikeičia jo nuotaika arba elgesys grįžus į namus“ – tvirtino specialistas.
Savivaldybė svarsto: vadovai privalės skambinti į buvusias darbovietes prieš priimdami dirbti
Kaip jau rašėme anksčiau, šaukusi darbuotoja atleista iš darbo, o stebėtojos išėjo savo noru. Tačiau kyla įtampa dėl to, jog moterys gali dirbti su vaikais ir toliau.
„Neramina, kad auklėtojos gali išeiti dirbti į bet kurį kitą darželį. Todėl norėtųsi, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kaip nemažos dalies darželių steigėja, imtųsi užtikrinti, kad vaikai bus apsaugoti nuo tokio monstriško elgesio“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Birutė Sabatauskaitė.
Pasak vicemerės Donaldos Meiželytės, pamoka stebėtojoms turėtų būti labai stipri.
„Tai klausimas, ar išmoko pamoką ir ar tikrai mes turėtumėm, kaip visuomenė, nurašyti žmogų visiškai ir neduoti jokio šanso“, – tv3.lt portalui kalbėjo ji.
„Pasakyti „atsiprašau“ tėvams, kurių vaikai iki šiol pašoka iš miego, iki šiol išgyvena sovietiniu raugu dvokiančios „auklėjimo sistemos“ pasėkmes, atrodo niekingai menka. Protas nesuvokia, kaip dviejų metų vaikučiui galima grasinti įmetimu į vandenį“, – „Facebook“ įraše mintimis dalinosi vicemeras Arūnas Šileris.
D. Meiželytės teigimu, „juodųjų sąrašų“ nėra, o ką priimti į darbą su vaikais, yra pačių įstaigų atsakomybė.
„Ne be reikalo švietimo įstaigų vadovų atlyginimai padidinti. Atsakomybė yra jų rankose. Priimdami į darbą, vadovai skambina buvusioms darbovietėms ir galvoja, ar priimti pedagogus, jeigu jie turėjo panašių istorijų“, – pridūrusi, kad vakar su vicemeru kalbėjo šį procesą padaryti privalomu, paaiškino D. Meiželytė.
„Po šio incidento panašu, kad skambutis į dvi paskutines darbovietes taps dar vienu filtru. <...> Aiškinsimės, nes nei vienas vaikas nenusipelnė to, ką išgyveno mūsų mažyliai“, – socialiniuose tinkluose patvirtino vicemeras.
Vaiko elgesys parodo, ar jo aplinka sveika
G. Batulevičiaus akimis, vaikai, patiriantys smurtą dažnai tampa irzlūs, prastai miega. Jis pridūrė, kad tėvams vertėtų atkreipti dėmesį į žaidimus, kokius vaikas žaidžia.
„Patys mažiausieji, dar nemokantys žodžiais išreikšti savo patirčių, dažniausiai jas atskleidžia per žaidimus. Vaikai linkę atkartoti suaugusiųjų elgesį, tad, pavyzdžiui, jeigu vaikui buvo pliaukštelėta, tą patį veiksmą jis gali atkartoti savo žaislui“, – paaiškino jis.
LRT.lt kalbinti tėvai sakė, jog vaikai į darželį eidavo su ašaromis. Pastebėjo, kad buvę ramūs vaikai tapo agresyvūs. Viena mama minėjo, kad jos vaikas namie pradėjo žaisti agresyvų žaidimą imituodamas, kad rėkia ant jos dukros.
Dėl pasikeitusio elgesio tėvai nusprendė į darželį vaiką išleisti su garso įrašymo įranga ir išgirdo, kad ant vaikų šaukiama, jie vadinami „prietrankomis“ ir „dūromis“. Darželio darbuotoja taip pat grasino mergaitei, kad išvarys iš darželio ir iškvies policiją. Riksmų ir pravardžiavimų fone girdėjosi vaikų verksmas.
