Portalo tv3.lt skaitytoja Inga pasakojo, kad ketina įsigyti butą Vilniuje.
„Būsto ieškau tiek naujos, tiek senos statybos. Viską nulems kaina ir vieta. Noriu gyventi netoli miesto centro. Butą pirksiu su paskola. Jau turiu sukaupusi pradinį įnašą ir šiek tiek atsidėjusi pinigų remontui arba būsto įrengimui.
Tačiau draugai įspėjo, kad man dar papildomai teks mokėti įvairius administravimo mokesčius. Be to, jeigu naudosiuosi brokerio paslaugomis, suma tik didės“, – pasakojo moteris.
Ji tikino, nežinanti, ką daryti, dar papildomai taupyti ar jau pradėti ieškoti būsto.
„Neįsivaizduoju, kiek dar papildomai kainuos būsto įsigijimas? Kiek reikia atsidėti įvairiems mokesčiams ir brokerio paslaugoms? Apskritai, ar būtina naudotis jų paslaugomis?“ – retoriškai klausė Inga.
Brokeris gali padėti ne tik sutaupyti, bet ir prarasti pinigus
NT brokeris Mantas Mikočiūnas sakė, kad brokeris yra tarsi kliento advokatas ir atstovauja pardavėjo arba pirkėjo pusei.
„Brokeris visą laiką būstą parduos brangiau negu pats pardavėjas. Jis samdydamas brokerį ne tik, kad išvengs galvos skausmo dėl dokumentų tvarkymo, bet ir uždirbs pinigų. Jeigu brokeris būstą parduoda 5 proc. brangiau, pardavėjas jau išloš. Jis sumokės brokeriui 3 proc. komisinį, o kiti pinigai atiteks pardavėjui. Brokerio komisinis tiek nekainuoja, kiek pardavėjas gauna pridėtinės vertės.
Jeigu brokeris padeda būsto pirkėjui, jis visą laiką derėsis dėl geriausių sąlygų, išrinks būstą, patikrins ir paruoš dokumentus, pasirūpins geresnėmis banko sąlygomis. Tikėtina, kad su brokerio pagalba žmogus būstą nusipirks sklandžiau ir pigiau“, – tikino M. Mikočiūnas.
Anot jo, blogiausias kriterijus, pagal kurį žmonės gali rinktis brokerį, yra kaina.
„Įprastai profesionalių brokerių komisinis mokestis siekia 3–4 proc. nuo sandorio vertės. Tačiau yra ir tokių brokerių, kurie dirba už 1–2 proc. Tačiau tokiais atvejais jau geriau patarčiau žmonėms pardavinėti ar pirkti būstą patiems, jie bent jau sutaupys pinigų. Įkelti skelbimą į skelbimų portalą gali ir pats pardavėjas ar pirkėjas. O tie brokeriai, kurie ima 1 ar 1,5 proc., daugiau nieko ir nedaro, tik įkelia skelbimą.
Profesionalus brokeris turi savo darbo planą, padaro kiekvieno NT objekto analizę. Geriausia pasikalbėti net ne su vienu brokeriu ir išsirinkti profesionaliausią. Tačiau tikrai nereikėtų rinktis brokerio pagal kainą. Tokiu atveju gali būti daugiau problemų nei naudos. Galiausiai gali tekti susimokėti du kartus“, – įspėjo M. Mikočiūnas.
Pavyzdžiui, jeigu būstas kainuoja 100 tūkst. eurų, 3 ir 4 proc. komisiniai mokesčiai sieks 3 tūkst. eurų ir atitinkamai 4 tūkst. eurų.
Tuo metu brokerė Ieva Meilutė skaičiavo, kad įprastai brokerio komisinis mokestis siekia 2–3 proc. Ji irgi pastebėjo, kad NT brokeriai yra profesionalai, dirbantys su NT rinka kiekvieną dieną.
„Pirkėjui brokeris ne tik atrenka esamus, tačiau pasiūlo ir naujus, dar į rinką nespėjusius patekti objektus. Brokeris atstovauja tuo metu pirkėjo interesams, todėl gali patikrinti dokumentus ir statybų kokybę, investicijos atsiperkamumą, galų gale nuderėti kainą pirkėjo naudai. Brokeris ieško kabliukų, kurių galbūt nepastebėtų patirties neturintys pirkėjai“, – pasakojo brokerė.
Administraciniai mokesčiai
I. Meilutė skaičiavo, kad notaro įkainiai už pirkimo-pardavimo sandorius Lietuvoje yra vienodi ir siekia 0,45 proc. su PVM nuo sandorio vertės.
Jeigu būsto kaina siekia 100 tūkst. eurų, notarui mokėti teks 450 eurų.
„Tačiau tai nebūna vienintelis mokestis, nes tuo pat metu sumokami ir Registrų centro įkainiai, kurių niekas nežino iki sandorio dienos, nes duomenų tikslinimai, įvairūs archyvų duomenys yra suskaičiuojami tik Registrų centrui pateikus sąskaitą. Būna atveju, kada notarai skaičiuoja papildomus mokesčius už, pavyzdžiui, atspausdintų lapų kiekį, bet čia jau retesnė praktika.
Po sandorio dar skaičiuojamas sutarties registravimo duomenų registre mokestis, kuris priklauso nuo turto vertės ir laiko. Per vieną, penkias ar dešimt dienų pirkėjas renkasi registruoti. Perkant su paskola dar yra ir hipotekos įkeitimo pas notarą mokestis, kuris priklauso nuo turto vertės, bet nebūna didesnis nei 240 eurų“, – vardijo brokerė.
Pasak I. Meilutės, jei perkama be paskolos, sandorio sudarymo mokesčių yra tikrai mažiau, nes paskolos atveju prisideda dar NT vertinimo, sutarties su kredito įstaiga sudarymo ir žinoma hipotekos įkeitimo mokesčiai.
„Verta paminėti, kad nesusituokusi pora kartu pirkdami turtą sumokės daugiau mokesčių, nes registrų centre bus reikalingas dvigubas kiekis visų žymų“, – pastebėjo NT brokerė.
Būsto pirkėjų nestabdo nei mokesčiai, nei kainos
Statybų bendrovės „Citus“ atstovai tikino, kad visi administraciniai mokesčiai būstui sudarys ne mažiau nei 0,5 proc. jo vertės. Tačiau anot jų nei papildomi mokesčiai, nei NT kainos nesustabdo pirkėjų.
„Per mėnesį vidutinės pasiūloje esančių naujų būstų kainos sostinėje augo kiek mažiau nei 2,5 proc. – nuo 2 955 iki 3 024 eurų, tačiau kai kuriuose populiariuose projektuose augimas siekė ir 8, 10, ir net 14 proc. O sutarčių skaičius Vilniaus pirminėje rinkoje, palyginti su kovu, išaugo bene dvigubai“, – sakė „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Anot jo, šiuo metu NT kainos neturi kur trauktis.
„Brangsta medžiagos ir statybos darbai, nuolat mažėja pasiūla, tačiau yra dar vienas veiksnys, kuris gali staigiai pabranginti būstus ir pirminėje ir antrinėje rinkos.
Būstų nuomos rinkoje darosi taip pat seniai nematyti dalykai: pandemijos pradžioje susitraukusi nuomos rinka šį sukrėtimą, tikriausiai, jau beveik pamiršo, o pasiūla joje nuo šių metų sausio susitraukė net šešis kartus. Natūralu, kad labai reikšmingai išaugo ir nuomos kainos, o tai, neabejotinai, vertinant ilgo periodo investicijas, vers žmones svarstyti būsto pirkimą, daugės ir būsto investicijai poreikis“, – komentavo Š. Tarutis.
