Svarbiausius 2014-ųjų metų pasaulio įvykius „Laisvosios bangos“ eteryje apžvelgė Čikagos advokatas ir spaudos bendradarbis Povilas Žumbakis.
– Kurie tarptautiniai 2014-ųjų įvykiai Jums atrodo svarbiausi? Tikriausiai, nebūtinai visa, kas svarbu žvelgiant iš Čikagos, taip pat svarbu atrodo ir iš Vilniaus?..
– Į kai kuriuos dalykus mes žvelgiame vienaip, jūs – kitaip. Ir tai yra gerai, įdomu pasikalbėti. Prioritetus lemia daug veiksnių.
Šie metai buvo ypatingi, sakyčiau, – pavojingi. Pirmiausiai išskirčiau terorizmo karą prieš Vakarų civilizaciją. Jis jau plačiai paplitęs. Esame kalbėję apie Iraką, Siriją, Afriką, Pakistaną, Afganistaną. O dabar ekstremistų vadinamieji “vilkai” pradėjo keršyti – civilizuotą pasaulį puola teroristiniais išpuoliais Kanadoje, JAV, Britanijoje, Australijoje...
Kita tema, esanti arčiau Lietuvos, – Rusijos ir Ukrainos karas, Vladimiro Putino veiksmai prieš Europos Sąjungą ir NATO. Tai labai pavojinga visiems, ypač – Lietuvai.
Dar viena tema, apie kurią kalbėta per mažai – karas elektroninėje erdvėje. Jis praktiškai jau vyksta. Taip pat ginklavimasis kosmose. Tai temos, kuriomis, matyt, kalbėsime ateinančiais metais. Bet šiemet tai jau prasidėjo. Tik mažiau pastebėta, žiniasklaida to nėra pakankamai iškėlusi.
Tarp šių metų visuotinių grėsmių – ir Ebolos virusas. Jis labiausiai plito Afrikoje, nors lietė ir Europa, Ameriką, Australiją bei kitus kraštus. Tai rimta problema. Žiniasklaida apie tai rašo mažiau, nes miršta daugiausiai afrikiečiai. Oficialiai mirė per 10 000. Neoficialiai, manau, bent dvigubai daugiau.
Mums labai svarbi šių metų tema – Amerikos rinkimai. Jie parodė, kad Amerika ieško kito kelio, nusisuka nuo prezidento Barako Obamos.
Na, ir linksmiausia metų žinia – pasaulio futbolo pirmenybės. Jos praėjo labai sėkmingai, buvo įdomu stebėti. Tiems, kurie mėgsta futbolą (aš esu tarp jų), tai buvo labai įdomus metas.
– Prie Jūsų paminėtų temų, pridurčiau dar keletą, kurios mums, Lietuvoje, rūpi ir atrodo svarbios. Pirmiausiai – Krymo okupacija. Tai pirmasis Europoje po II-ojo pasaulinio karo valstybių sienų pakeitimas, panaudojant jėgą...
– Minėjau Rusijos ir Ukrainos karą. Įsidėmėtinas V. Putino pasisakymas, kad dabar jo didžiausias priešas yra NATO. Lietuva yra NATO dalis. Tad tai yra labai rimta.
– Kitas svarbus momentas – Rusijos rublio krizė. Tai taip pat susiję su Rusijos ir Ukrainos konfliktu. Rusija gruodžio mėnesį vis dėlto yra jau nebe ta, kuri buvo kovo mėnesį. Kita vertus, Rusijos ir Kinijos susitarimas tarpusavio prekyboje naudoti savas valiutas, vengiant Amerikos dolerio, taip pat, matyt, dėmesio vertas dalykas...
– Manau, kad ne vien Rusijoje, bet ir pasaulyje apskritai ekonominė padėtis yra labai pavojinga. Amerika atsigauna, bet Europa yra arti recesijos. Azijos ekonomika taip pat smukusi. Ypač tokiose šalyse kaip Japonija, Indija, Indonezija, taip pat Kinija. O kiek tai liečia Rusiją, yra malonu ir įdomu, kad kinai pradėsi imti Rusijos rublius. Žiūrėsime, ką jie su jais darys paėmę.
– Bet ir vadinamoji BRICS valstybių grupė – Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrika – tariasi tarpusavio prekyboje naudoti nacionalines valiutas. Tas susitarimas dar nėra pasiektas, bet derybos vyksta.
– Tai plati tema, šiandien tik paviršutiniškai kalbame. Reikėtų tai aptarti išsamiau. Kol kas prekyba vyksta doleriais. Viena pagrindinių Pietų Amerikos valstybių – Argentina. Ten socialistai privedė šalį prie rimtos ekonominės krizės. Ir dabar jie jau nei doleriais, nei pesais, nei rubliais nesikeičia. Vyksta natūriniai mainai. Veikia kaip prieš 500 metų. Argentina siunčia į Rusiją javus ir mėsą, o Rusija siųs į Argentiną ginklų.
– Vadinasi, amerikiečiai pavojaus doleriui kol kas nemato?..
– Pavojų matome didelį. Kadangi prispausdinta daug dolerių. B. Obamos administracija išspausdino daugiau dolerių nei visi kiti Amerikos prezidentai kartu per 250 metų. Tiek prisidėjo Amerikos skolų. Bet doleris stiprus ne todėl, kad iš esmės būtų sveikas, bet kad kita valiuta yra silpna.
Vidmantas Valiušaitis
