Turbūt kiekvienam iš mūsų teko bent kartą ką nors pamesti. Nemalonus jausmas, ypač jei pameti piniginę ar raktus. Tokiu atveju paskutine vilties instancija tampa įvairūs radinių biurai. Deja, jie būna labai jau įvairūs... Netgi „įsikūrę“ šiukšlių dėžėje.
„Ką randam – išmetam“
Prieš kelias dienas viename sostinės maršrutinių autobusų pamečiau raktą. Nors didelių vilčių nepuoselėjau, kitą dieną nutariau paskambinti į savivaldybės bendrovę „Vilniaus autobusai“ – gal mano raktą rado vairuotojas ar kokia autobuso valytoja.
Paskambinęs į bendrovę, buvau sujungtas su konkretaus maršruto dispečere. Ir iš karto išgirdau ramų patikinimą, kad savo raktą galiu pamiršti. „Mes nieko nekaupiam. Jei ką randam, iš karto išmetam“, - nuskambėjo balsas telefono ragelyje.
Turbūt nereikia nė sakyti, kad buvau nemaloniai nustebintas. Švelniai tariant, nelabai korektiškas atsakymas. Ką jau kalbėti apie kokias nors pastangas pagelbėti klientui.
Negi visi vežėjai Vilniuje elgiasi taip abejingai?
Kiti vežėjai turi „radinių biurus“
Susitaikęs su mintimi, kad rakto nebeatgausiu, nutariau imtis žurnalistinio tyrimo.
Pirmiausia paskambinau į bendrovę „Vilniaus troleibusai“. Atsiliepusiai dispečerei pakartojau tą pačią istoriją apie pamestą raktą. Mano apibūdinto rakto troleibusų parko „radinių biure“ nebuvo, bet dispečerė mane patikino, kad rastų daiktų jie neišmeta. „Jei vairuotojas randa, atneša į dispečerinę“, - sakė moteris.
O kaip dėl mikroautobusų? Paskambinau į keleivius sostinėje vežančią bendrovę „Transrevis“. Pasirodo, „mikruškių“ vairuotojai elgiasi taip pat, kaip ir jų kolegos troleibusuose, - rastus daiktus atveža į dispečerinę. „Būna, kad atveža. Jei randa, jei kiti žmonės nepaima“, - sakė man bendrovės būstinėje.
Savotišką radinių biurą kaupia ir „kooperatinių“ autobusų vairuotojai. Paskambinęs į bendrovę „Centvalis“ sužinojau, kad konduktorių rasti daiktai laikomi autobusuose. „Vairuotojai turi prie stiklo dėžutes, ten ir laiko daiktus, kol neatsiranda savininkai“, - pasakojo bendrovės biure atsiliepusi moteris.
Pasirodo, „radinių biurus“ turi visi miesto vežėjai. Negi „Vilniaus autobusai“ gali būti tokia apmaudi išimtis?
Direktorius pažadėjo išsiaiškinti
Siekdamas objektyvumo, apie „radinių politiką“ nusprendžiau pasiteirauti bendrovės „Vilniaus autobusai“ generalinio direktoriaus Gintaro Nakučio. Papasakojau jam savo istoriją ir pacitavau pribloškiantį dispečerės atsakymą.
G. Nakutis iš karto patikino, kad rastų daiktų autobusų vairuotojai neišmeta. „Aš manau, kad tai yra neteisybė, ir būtų įdomu sužinoti, kas taip pasakė“, - kalbėjo direktorius.
Pasak jo, autobusų parke irgi yra nustatyta tvarka, pagal kurią radęs pamestą daiktą vairuotojas privalo perduoti jį dispečerei, kuri netgi surašo priėmimo aktą.
Pokalbio pabaigoje G. Nakutis pažadėjo pats asmeniškai pasidomėti mano rakto likimu. Bet praėjo diena, dvi, keturios, o skambučio taip ir nesulaukiau...
Galų gale ne tiek svarbu, atsiras tas mano raktas ar ne. Svarbiausia, kad ateityje piniginę, akinius ar dar kokį daiktą pametę žmonės nebeišgirstų iš dispečerių pasiūlymo pasiknisti šalia autobusų parko stovinčiuose šiukšlių konteineriuose.
