Posūkis 180 laipsnių kampu dėl papildomų mokesčių gynybai: Šimonytė pasakė, dėl ko sutariama

Pas premjerę Ingridą Šimonytę trečiadienį trečią kartą rinkosi politinių partijų, verslo, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai kalbėtis apie didesnį finansavimą gynybai ateityje bei lėšų šaltinius.

Premjerė Ingrida Šimonytė kalba, kad dauguma susitikimo dalyvių sutaria dėl tam tikro pelno mokesčio didinimo bei akcizų pakėlimo alkoholiui ir tabakui. Dėl kitų pakeitimų pasiūlymus teiks Vyriausybė, nors nėra aišku, dėl kokių priežasčių Vyriausybė tiek ilgai žaidė su partneriais neteikdama jokių savo siūlymų. 

„Šitame etape, girdėdami konkretesnius kolegų pasisakymus dėl to, kas galėtų būti priimtina (nes kas nepriimtina, girdėjome visą laiką iki šiol), toliau judėsime į priekį ir ,matyt, bus Vyriausybės atsakomybė kitus pasiūlymus siūlyti. Jeigu parlamente paramos jiems nebus, tada prie jų reiks grįžti kažkada vėliau“, – teigė I. Šimonytė. 

Tačiau didinant mokesčius bus kuriamas specialus fondas, kad papildomos lėšos nueitų būtent gynybai, o ne kitiems tikslams. 

Pasikeitė prioritetai

Naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas trečiadienį pateikė atnaujintą finansavimo poreikių versiją. Aiškėja, kad kurdama sausumos diviziją Lietuva iš pradžių turės ne tankų batalioną, o tik kuopą ir tik paskui bus kuriamos antra ir trečia tankų kuopos. Tuo tarpiu dalis lėšų būtų nukreipta oro gynybai. 

Pagrindiniai iššūkiai Lietuvai yra nacionalinės sausumos divizijos kūrimas, infrastruktūros parengimas Vokietijos brigadai Lietuvoje ir visuotinio šaukimo įgyvendinimas. Tačiau su L. Kasčiūno atėjimu į Krašto apsaugos ministeriją didesnis dėmesys teks ir oro gynybai, ketinama įsigyti dvi papildomas vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas. Bet kuriuo atveju Lietuvai reikia užsitikrinti stabilų 3 proc. finansavimą gynybai nuo bendrojo vidaus produkto. 

„Persižiūrėjome sistemoje poreikį. Galiu pasakyti, kad tikslai lieka tie patys. Pirmiausia, Vokietijos brigados priėmimas, tam reikalingi papildomi resursai, jie iš esmės tokie patys. Kai dėl visuotinio šaukimo sutarsim, poreikis jam irgi yra. Toliau – kontrmobilumo priemonės, modernaus kario programa, karinio rezervo rengimas. Ir, be jokios abejonės, daugiausia akcentų yra dėl divizijos. Mūsų tikslai lieka tie patys, bet šiek tiek persidėlioja viskas laike. Kitaip tariant, jei iki šiol pirmiausia buvo principas, kad sunkinam diviziją, o po to eina įgalintojai. Kad aiškiau būtų, sunkinimas – tai tankai, o paskui oro gynyba, tai mano pasiūlymas, kurį šiandien pristačiau, kad ir tankai, ir oro gynyba – kartu. Tik viskas etapais: pradėsime nuo tankų kuopos, įgyvendinam šitą etapą, judam į antrą kuopą, trečią kuopą ir taip sunkinam diviziją, bet šalia to atsiranda galimybė, erdvė ir finansinis resursas stiprinti mūsų oro gynybą, stiprinti miestų apsaugą, stiprinti gamyklų apsaugą“, – aiškino L. Kasčiūnas. 

Pasak naujojo ministro, prioritetų pokyčiai įvyko dėl pamokų Ukrainoje, dėl to, kad oro gynybos trūksta visame NATO pajėgume bei dėl to, kad jis atėjo į ministeriją, o demokratinėse valstybėse būtent civiliai kontroliuoja kariuomenę ir brėžia prioritetus.  

„Šiek tiek nustebau asmeniškai (nežinau, kaip kolegos), bet naujasis krašto apsaugos ministras šiek tiek sustumdė prioritetus, kurie prieštarauja kariniam patarimui, kuris buvo komitetui pristatytas prieš L. Kasčiūnui tampant ministru. Jis kitaip įsivaizduoja diviziją, jis trumpina įsigijimo terminus, kitaip mato sunkinimą. Išties aš pasakiau, kad norėčiau išgirsti Lietuvos kariuomenės vado patarimą į dabartinį krašto apsaugos ministro siūlymą“, – po susitikimo kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas. 

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pasakoja, jog beveik visi susitikimo dalyviai pritarė pelno mokesčio didinimui 1 procentiniu punktu, nors pats politikas stebėjosi, kodėl sutariama dėl tokio menko mokestinio didinimo, jeigu verslas komunikuoja, jog būtina gynybai skirti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Pasak S. Skvernelio, nepakenktų, jeigu pelno mokestis būtų didinamas 2 procentiniais punktais, be to, jis sutinka dėl akcizų didinimo tabakui ir alkoholiui. 

Savo ruožtu socialdemokratų atstovė Dovilė Šakalienė atrodė nusivylusi susitikimu ir paminėjo, jog siūlymai ryškiau didinti pelno mokestį bei leisti gynybos obligacijas liko neišgirsti. 

Anksčiau buvo pateikti 4 variantai

Praėjusiame susitikime Vyriausybė pateikė 4 bazinius pasiūlymus, kaip būtų galima atrasti papildomų lėšų gynybai. Visi jie reiškia arba vienų, arba kitų mokesčių didėjimą, lengvatų atsisakymą. Tačiau kintamosioms išlaidoms, kai jos nėra metais iš metų pastovios, Vyriausybė neatmeta galimybės skolintis užsienio rinkose arba iš savų piliečių išleidžiant obligacijas. 

Verslo atstovai yra pradėję viešųjų ryšių akciją, kuria ragina susitarti dėl 4 proc. dalies nuo bendrojo vidaus produkto skyrimo gynybai, bet nenurodo, iš ko šie pinigai turėtų būti paimami. Susitikimuose verslo atstovai vis išreiškia nuomonę, kad jie nenori didelio pelno mokesčio augimo, tuo tarpu profesinės sąjungos nelabai pageidauja pridėtinės vertės mokesčio didėjimo, nes tai paliestų kiekvieną asmenį Lietuvoje. 

1 pasiūlymas

Pirmuoju pasiūlymo variantu iš dalies būtų grįžtama prie dalinės mokesčių reformos įgyvendinimo. Jame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių bei pelno specialių mokestinių režimų sveikatos bei draudimo sektoriams panaikinimas. Iš to būtų galima surinkti 270 mln. eurų. 

Papildomai 1 proc. punktu būtų dar didinamas pelno mokestis nuo 15 iki 16 proc. Iš viso priėmus šias priemones būtų galima surinkti 392 mln. eurų. 

2 pasiūlymas

Pagal šį pasiūlymą pridėtinės vertės mokestis (PVM) didėtų 1 procentiniu punktu, o tai generuotų 300 mln. eurų papildomų pajamų. Šiuo metu standartinis pridėtinės vertės mokestis siekia 21 proc. 

Taip pat būtų 1 procentiniu punktu didinamas pelno mokestis nuo 15 iki 16 proc. Tai leistų gauti 120 mln. eurų papildomų pinigų. Iš viso būtų laimima apie 420 mln. eurų gynybai. 

3 pasiūlymas

Pelno mokestis galėtų būti didinamas 2 procentiniais punktais nuo 15 iki 17 proc. Tai leistų surinkti 244 mln. eurų pajamų. Kartu dar svarstoma siaurinti lengvatinį pelno mokesčio tarifą, kuris šiuo metu siekia 5 proc. mažoms įmonėms. Norima lengvatinį tarifą mažoms įmonėms padidinti iki 10 proc. Visa tai leistų sugeneruoti 36 mln. eurų. 

Dar mąstoma naikinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui, tai leistų surinkti 70 mln. eurų. Plius norima vėl sugrįžti prie buvusios mokesčių reformos, tiksliau, jos dalių: būtų atsisakoma specialių pelno mokesčio režimų draudimo ir sveikatos sektoriams, taip pat būtų priimami siūlymai, susiję su verslo liudijimais. Visos šios priemonės papildomai atneštų 398,4 mln. eurų. 

4 pasiūlymas

Šitas variantas yra išskirtiniausias. Norima šiek tiek pinigų paimti iš savivaldybių, kurios gauna dalį nuo surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM). 

Pasak G. Skaistės, pastaraisiais metais savivaldybių pajamos augo sparčiau nei valstybės biudžeto, todėl savivalda pastaraisiais metais turėjo geras sąlygas. Tai reiškia, kad paskirstant savivaldybėms jų dalį nuo gyventojų pajamų mokesčio būtų paimama šiek tiek gynybos reikmėms. Tai sudarytų apie 150 mln. eurų pajamų, o pats gyventojų pajamų mokestis dirbantiesiems nesikeistų. 

Dar šiame variante pelno mokesčio tarifą siūloma didinti nuo 15 iki 17 proc. Bendroje sumoje šis siūlymas atneša apie 400 mln. eurų. 

„Pagrindinė susitikimo žinia, kad tie variantai, kurie buvo pateikti kaip darbiniai, kurie dar tarpusavyje gali būti įvairiai keičiami, nes ten nėra nieko, kas būtų akmeny iškalta, taip pat ir dėl skolinimosi dalies pristatyta arba dėl savanoriško finansavimo, paramos (tarp kai kurių kalbėtojų tai populiariau nei mokesčiai), tai dabar sutarimas toks, kad mūsų kolegos iš Trišalės tarybos, darbdaviai ir darbuotojai bei taip pat Nevyriausybinių organizacijų koalicija galėtų tarpusavyje padiskutuoti ir įvertinti variantus, kaip savo patarimą Vyriausybei“, – po praeito susitikimo kalbėjo premjerė I. Šimonytė.