Prisiekusi ilgai ir laimingai gyventi, kas antra susituokusi pora Lietuvoje išsiskiria. O skyrybas lydi emocijos ir pykčiai, dažnai įkaitais tampa ir besiskiriančios poros vaikai.
Tačiau jau nuo sausio įsigaliojo naujovė. Prieš kreipiantis į teismą skyryboms poros privalo pabandyti susitaikyti ar bent dėl dalybų susitarti gražiuoju – kreiptis į specialistą ir pereiti mediaciją.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė tikina, kad šis taikus ginčo sprendimo būdas padeda civilizuotai išspręsti besiskiriančios poros nesutarimus.
„Mažiau streso patiems tėvams, mažiau nerimo vaikams, ypatingai, jei jie vyresnio amžiaus. Finansinė našta ženkliai mažesnė, nes jei neturi teisės į nemokamą teisinę pagalbą, tada savo lėšomis sprendi ginčą. Bet jei ginčas išsprendžiamas taikos sutartimi, tai net iki 75 procentų žyminio mokesčio yra grąžinama“, – sako Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Esant ginčui šeimoje tokia privalomoji mediacija yra finansuojama valstybės visiems Lietuvos gyventojams. Pasak specialistų, svarbu ne tik išspręsti teisinius klausimus, bet ir psichologinius, kad tėvai ateityje netaptų priešais, o jų atžalos – įkaitais.
„Dažniausiai kylantys ginčai yra santuokos nutraukimas. O nutraukiant santuoką turi būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėčiu arba mama tvarka. Vaiko išlaikymas, turto dalybos ir visi kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai“, – pasakoja mediatorė Odeta Intė.
Pasak advokato Gintaro Černiausko, teismai ir taip yra apkrauti bylomis, štai pavyzdžiui, skyrybų bylos teismuose gali užtrukti net kelerius metus. Todėl taikus bandymas susitarti gali būti alternatyva teismams.
„Pats procesas teisme dažnai užtrunka dvejus, trejus metus. Tai ta paieška kompromisinio sprendimo būdo mediacijoje, jinai yra svarbi ir dažnu atveju pakankamai sėkminga“, – teigia advokatas Gintaras Černiauskas.
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė tinkina, kad toks esą priverstinis bandymas taikytis negali būti vykdomas tais atvejais, kai asmuo yra nukentėjęs ir patyręs smurtą artimoje aplinkoje.
„Tokio tipo mediacija tai iš esmės yra pakartotinė viktimizacija. Įsivaizduokite, suleidžiame vilką ir avelę į vieną gardą ir sakoma – jūs dabar čia susitarkite. Kai jinai yra visiškai sužlugdyta, tai yra visiškai nevienodas galios balansas ir ten negali būti jokio tarpusavio kalbėjimo“, – kalbėjo ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Tačiau, pasak specialistų, esant smurto atvejui artimoje aplinkoje, bendrauti su susiginčijusia pora galima ir nuotoliniu būdu, sutuoktiniams tarpusavyje net nesusitinkant akis į akį.
„Nuotoliniu būdu tas gali būti vykdoma, gali būti vykdoma šalims nesusitinkant. Ir esu turėjus atvejį, kai šalys pasakė, aš tikrai nenorėčiau vienoje patalpoje būti. Ir tai yra sveikintina, mes įsiklausome. Jei taip yra šalims patogiau, dirbame atskirai“, – sako mediatorė Agnė Tvaronavičienė.
Seimo narė Dovilė Šakalienė pasiūlė įstatymo pataisas, kuriomis privaloma mediacija sprendžiant šeimos ginčus, nebūtų taikoma tais atvejais, kai yra gautas pranešimas dėl smurto arba yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje.
„Mediacijos apibrėžimas yra, kai dvi lygiavertės šalys taikaus susitarimo būdu išsprendžia problemą. Ar tai yra lygiavertės šalys, kai viena yra įbauginta ir nukentėjusioji, ar yra galimas taikus susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos, alimentų su žmogumi, kurio tu paniškai bijai, kuris tave sužalojo ir iš kurio tu šiaip ne taip nori pabėgti“, – pasakoja Seimo narė Dovilė Šakalienė.
Sutuoktinis, kuris inicijuoja skyrybas, privalo kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Ši tarnyba praneša kitai pusei apie galimybę taikiai išspręsti ginčą be teismų. Tiesa, jei paliekamas sutuoktinis dalyvauti mediacijoje atsisako, tik tuomet dėl skyrybų galima kreiptis į teismą.