Tačiau Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimais, priimtais 2015 metų gruodį ir 2018-ųjų gegužę, įtvirtintas superkamo pieno rinkos reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, o jų priėmimo tvarkos atitiktis Konstitucijai nebuvo tiriama, nurodė KT.
„Taigi, įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui, nurodyti Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymai liks galioti, tačiau įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas gali būti nenuoseklus ir su spragomis (...) Neapibrėžtumui pašalinti ir vidinei darnai užtikrinti reikalingas tam tikras laikas, todėl šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre bus oficialiai paskelbtas 2020 metų liepos 1 dieną“, – pranešė KT.
A. Stančikas: priimant įstatymą iš naujo, žiūrėsime smulkių pieno gamintojų interesų
Konstituciniam Teismui paskelbus, kad pieno supirkimo tvarką reglamentuojantis įstatymas ypatingos skubos tvarka Seime buvo priimtas neteisėtai, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas sako, jog įstatymą teks priimti iš naujo. Tačiau Andriejus Stančikas mano, kad priimant jį iš naujo bus galima labiau atsižvelgti į smulkių pieno gamintojų interesus.
„Yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, juo ir reikės vadovautis. Kiek žinau, Žemės ūkio ministerija kartu su pieno gamintojų asociacija šitą darbą pradėjo net nelaukdama teismo sprendimo“, – BNS sakė A. Stančikas.
Jo teigimu, dabartinė įstatymo redakcija yra labiau palanki pieno perdirbėjams ir stambiesiems pieno gamintojams, todėl dabar atsiranda galimybė jį priimant iš naujo labiau atsižvelgti ir į smulkiųjų pieno gamintojų interesus.
„Pieno kaina turi priklausyti ne nuo parduodamo kiekio, ne nuo perdirbėjų deklaruojamų surinkimo kaštų, o nuo pieno kokybės – riebalų ir baltymų kiekio“, – pabrėžė A. Stančikas.
