Vaikinas įsitikinęs, kad, užtikrinant lygybę, tarnauti kariuomenėje turėtų ir merginos.
„Aš esu už privalomąją karo tarnybą. Žvelgiant į tai, kokia šių dienų Lietuvos padėtis, sprendimas apmokyti piliečius ginti šalį yra tinkamas. Tačiau jei, neduok Dieve, kiltų grėsmė, kodėl ją apmokyti ginti būtų tik vyrai? Juk moterys kariuomenėje taip pat gali atlikti naudingą vaidmenį. Žinoma, atsižvelgiant į jų fizinius gebėjimus. Tačiau jei kiltų karas, nenaudingų šalies gynėjų Lietuvoje nebūtų“, – savo nuomonę dėstė Paulius.
Jis akcentavo, kad ir Lietuvos Nepriklausomybės aušroje mūsų šalį gynė visi žmonės – moterys taip pat. „Todėl negalima užkrauti pareigos apginti Lietuvą vien vyrams. Tai nelogiška, kad dėl lyties vieni žmonės turi daugiau pareigų už kitus“, – rėžė jaunuolis.
Apie tai, kad paskelbus šaukimą į privalomąją karo tarnybą sulaukiama vis daugiau klausimų, ar tai nėra diskriminacija lyties pagrindu, nes šaukiami tik vyrai, patvirtino ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai.
„Paminamos moterų teisės – jos neprilyginamos pilnaverčiam piliečiui, turinčiam pareigą ginti Tėvynę. O gal čia įteisinama vienos lyties – vyrų – diskriminacija?“ – buvo rašoma viename anksčiau tarnybą pasiekusiame skunde.
„Gali kilti klausimas ir dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu: pasikeitus tvarkai, nuo šiol į privalomąją tarnybą kviečiami tik 18–23 metų amžiaus vyrai.
Tačiau turime paaiškinti, kad kontrolierius negali tirti skundų ir priimti sprendimų dėl įstatymais numatytos tvarkos. Kadangi šis klausimas reguliuojamas Karo prievolės įstatymo, lygių galimybių kontrolierius neturi teisės tirti, ar tai yra lygių galimybių įstatymų pažeidimas. Ar šio įstatymo nuostatos teisėtos ir neprieštarauja lygybės principui, gali vertinti tik Konstitucinis Teismas“, – „Facebook“ paskyroje pranešė tarnyba.
Tačiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tinklalapyje galima rasti dar 2015 metais parengtą paaiškinimą, ar išties šaukimo į karo tarnybą tvarkoje galima įžvelgti diskriminacijos apraiškų.
„Pažymėtina, jog lyties, amžiaus bei socialinės padėties reikalavimai šauktiniams į privalomąją karo tarnybą formaliai nelaikomi lygių galimybių pažeidimu, nes tokie atvejai įstatymuose numatyti kaip išimtys.
Tik vyrams taikoma privalomoji karo tarnyba nėra diskriminacija, kadangi <...> moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimu laikomi bet kokie veiksmai ar kitoks elgesys, kuriais asmuo diskriminuojamas dėl lyties, išskyrus atvejus, kai <...> vyrams ir moterims nustatomi skirtingi karo prievolės atlikimo atvejai“, – dėstoma Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjo viešiesiems ryšiams Valdo Dambravo parengtame paaiškinime.
Anot jo, Lygių galimybių įstatyme numatyta, kad diskriminacija nėra laikoma, kai įstatymuose nustatyti apribojimai dėl amžiaus pateisina teisėtus tikslus, o jų siekiama tinkamomis priemonėmis.