Istoriniai žingsniai
Skaičiuojama, kad krosoveriai Europoje pamažu pradėjo brautis į populiariausiųjų gretas maždaug prieš 20 metų, kai gamintojai pastebėjo besikeičiančius modernėjančios ir turtėjančios visuomenės poreikius. O 2006 metais „Nissan“ pristatė „Qashqai“ ir netrukus visa pramonė galutinai suprato – štai ko nori šiandienos pirkėjai.
Pirmieji krosoveriai pelnė populiarumą iš esmės dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių vairuotojai juos renkasi ir po dviejų dešimtmečių. Tai – kompaktiškas ir vis dar Europos didmiesčių gatvėse be vargo telpantis kėbulas bei didesnį saugumo jausmą suteikianti aukštesnė sėdėjimo padėtis. Dėl šio derinio atrodė, kad valdomas gerokai didesnis ir erdvesnis automobilis, todėl netrukus jie sėkmingai ėmė keisti ir didesnius hečbekus ar sedanus.
Perpratę pirmųjų modelių sėkmės receptus, netrukus visi gamintojai leidosi į krosoverių pasiūlos lenktynes. Europiečiai iš C segmento karalių „Volkswagen Golf“ ar „Ford Focus“ noriai persėdo į „Volkswagen Tiguan“ ar „Ford Kuga“, o didesnės šeimos vietoje vienatūrių plačiau atvėrė kišenes ir rinkosi didesnius SUV, kaip antai „BMW X5“, „Kia Sorento“ ar „Škoda Kodiaq“.
Didmiesčiuose kasdien nardantys vakarų europiečiai vis dar liko ištikimi mažiesiems B segmento hečbekams, bet net ir jie neatsispyrė B-SUV modeliams. Pastarajame segmente išryškėjo kita ne mažiau svarbi krosoverių sėkmės dedamoji – dalies gamintojų pastangos šio tipo automobilių praktiškumą derinti su stilingumu. Taip į gatves išriedėjo tokie modeliai, kaip „Mazda CX-3“, „Nissan Juke“ ar „Ford Puma“.
Komfortiški ir ryškesnių bruožų mažieji krosoveriai aiškiai taikė į jaunesnių pirkėjų širdis, tačiau „Ford Puma“ pavyzdys rodo, kad tinkama inžinerinių sprendimų, stiliaus ir kainodaros kombinacija gali įtikti gerokai platesnei auditorijai. Šis modelis 2024 metais tapo perkamiausiu Didžiosios Britanijos automobiliu, sėkmingiausiųjų penketuke už nugaros paliko „Kia Sportage“, „Nissan Qashqai“, „Nissan Juke“ bei „Tesla Model Y“. Beje, visi jie – krosoveriai.
Pardavimo statistika rodo, kad 2018 metais krosoverių segmentas Europoje sudarė daugiau nei ketvirtį visų naujų automobilių pardavimų, o rinkos tyrimų bendrovės „JATO Dynamics“ duomenimis, 2024 metų viduryje mūsų žemyne nauji SUV modeliai pasiekė jau 54 proc. visų registracijų. Panašūs skaičiai ir Lietuvoje – mūsų šalyje „DataCenter“ 2023-aisiais suskaičiavo 52 proc. krosoverių rinkos dalį.
Taisyklės su išimtimis
Automobilių apžvalgininkas Egidijus Babelis sako, kad SUV modeliai dominuoja, nepaisant akivaizdžių jų minusų, lyginant su žemesnėmis transporto priemonėmis: tokių kaip didesnės degalų sąnaudos, aukštesnė kaina ir mažesnis vairavimo malonumas.
Vis dėlto, specialistas pastebi, kad kiekviena taisyklė turi išimčių, nes dalis gamintojų lieka ištikimi istoriškai propaguotoms vertybėms ir jų laikosi kurdami bet kokius automobilius. Todėl tokie prekių ženklai, kaip BMW ar „Ford“, tiesiog negali pagaminti prastai valdomos transporto priemonės.
„Pavyzdžiui, „Puma“ yra iš tiesų smagiai valdomas automobiliukas. „Ford“ visuomet mokėjo gerai sukalibruoti pakabą, kad ir valdymo savybės būtų geros, ir per daug nekratytų kelyje. Tas smagumas santykinai pigiame ir nedideliame automobilyje atsiranda dėl svorio nebuvimo. Viršsvoris automobiliui yra peilis, tuomet turi dėti labai įmantrias ir brangias pakabas, galvoti, kaip suvaldyti tą svorį. O kai jo nėra daug, tiesiog reikia teisingai sureguliuoti komponentus“, – gamintojo paslaptį paaiškina „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos nuolatinis narys.
E. Babelis pastebi, kad vartotojai Europoje nebe pirmą kartą išgyvena mobilumo transformaciją, ieškodami ne tik praktiškų, bet ir stilingų automobilių. Dėl aukštesnės sėdėjimo padėties, sukuriamo erdvės pojūčio bei diegiamų pažangiausių technologijų, kurios neleidžia pernelyg išpūsti degalų sąnaudų, šis segmentas geriausiai atitinka didžiausių vartotojų grupių lūkesčius.
Be to, arši konkurencija tiesiog verčia gamintojus nuolat ieškoti, kaip išsiskirti iš minios ar pagrindinių varžovų apsupties. Taip naujuose modeliuose atsiranda ir nedideliems automobiliams netipiškų sprendimų, kurie skirti pirkėjams vilioti arba praktiškumu, arba naujausiomis technologijomis, arba ir vienu, ir kitu.
Pavyzdžiui, prestižinės saugumo organizacijos „Euro NCAP“ 2024 metais atliktuose bandymuose net ir nedideli krosoveriai „Lexus LBX“, „Mini Countryman“, „Volvo EX30“ ar „Ford Capri“ gavo maksimalų penkių žvaigždučių įvertinimą.
„Peugeot 2008“, „Toyota Yaris Cross“ ar „Ford Puma“ gali būti montuojami LED žibintai, o pernai atnaujintame pastarajame modelyje jau galima užsakyti ir matricinius šios technologijos žibintus – jie neakina priešprieša atvažiuojančių vairuotojų, net ir įjungus tolimąsias šviesas. Dar neseniai tai buvo prabangių automobilių įranga.
Beje, šis modelis unikalus ir dėl po tradicinės bagažinės dugnu montuojamos papildomos „Megabox“ daiktadėžės, nes ji ne tik leidžia išplėsti bagažo erdvę iki 456 litrų, bet ir turi atsukamą kaištį. Dėl to daiktadėžėje galima vežti nešvarius daiktus, o, išėmus kaištį, juos tiesiog nuplauti po srove.
„Volkswagen“ ar „Toyota“ gali patikti įmonės buhalterijai, o man pernai šioje klasėje buvo du asmeniškai patinkantys modeliai: tai „Puma“ ir „Renault Captur“. Matyti, kad šių modelių gamintojai stengėsi suteikti jiems išskirtinių savybių, padaryti juos geresnius nei kiti“, – vertina E. Babelis.
Nauja banga – su elektromobiliais
Dar viena krosoverių banga plūsta su elektromobilių plėtra, ir tai vėl ypač taikytina išskirtiniu stilingumu pasižymintiems modeliams. Pavyzdžiui, „Tesla Model Y“ sugebėjo tapti 2023 metų perkamiausiu automobiliu pasaulyje. „Kia“ su 2022 metais debiutavusiu EV6 elektromobiliu iš karto laimėjo geriausio metų automobilio titulą. O „Ford“ atgaivino legendinį „Capri“ vardą elektra varomo SUV modelio pavidalu.
Tad krosoveriai neabejotinai tapo naujuoju Europos automobilių rinkos standartu, atspindinčiu šiuolaikinius vairuotojų lūkesčius. Ir artimiausiu metu šiai tendencijai pabaigos nematyti.
