Nors skaitmeninis XXI amžius išaušo jau senokai, Lietuvos valdžia vis dar mano, jog popieriniai rinkėjų pažymėjimai, dažnai net nepasiekiantys adresato, vis dar yra tinkamiausia priemonė informuoti piliečius apie artėjančius rinkimus.
Pažymėjimus rinkimų organizatoriai, įgyvendindami įstatymišką formalumą, privalo įteikti asmeniškai. Tačiau ši koduotų daugiabučių laiptinių spynų ir žmonių nepatiklumo smarkiai sunkinama misija tampa beprasme, nes kiekvienas gali balsuoti ir be šio pažymėjimo - užtenka rinkimų apylinkėje pateikti asmens dokumentą.
Neišdalytų - tūkstančiai
Dalijant rinkėjų pažymėjimus gyventojams, pasitaiko įvairių kuriozų. Kruopštūs rinkimų komisijų atstovai prašo piliečių perduoti pažymėjimus kaimynams, tačiau neretai padaryti tai tampa tiesiog neįmanoma, mat pastarieji - jau kuris laikas išsikraustę, jų vietoje įsikūrę kiti žmonės, bet nei ankstesni, nei dabartiniai gyventojai nėra naujai deklaravę savo gyvenamosios vietos.
Nemažai piliečių neatidaro durų komisijos atstovams, norintiems įteikti jiems pažymėjimą. „Eikit eikit, aš vis tiek nebalsuosiu“, - išgirsta šie iš už durų. Nepaisant to, dažnas gyventojas pasipiktina rinkimų organizatorių nepareigingumu, radęs pažymėjimą pašto dėžutėje, mat, vadovaujantis įstatymo raide, jis turi būti įteiktas asmeniškai arba perduotas per kaimynus.
Spalio 12-osios Seimo rinkimų rinkėjų pažymėjimų dalybos baigėsi užvakar, ir rinkimų apygardos jau teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) informaciją apie tai, kiek pažymėjimų išdalyta, kiek - ne.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių piliečiams pažymėjimai neįteikiami - šie atsisako juos paimti, apskritai neįsileidžia rinkimų komisijos atstovo arba yra išvykę į užsienį.
Klaipėdos „Baltijos“ rinkimų apygardoje, kurioje įregistruota apie 38 tūkst. rinkėjų, neišdalyta liko apie 8 tūkst. pažymėjimų, arba apie 22 proc. Anot „Danės“ apygardos, kuri turi per 41 tūkst. rinkėjų, atstovų, neišdalyta apie 20 proc. pažymėjimų (apytikriai 8 tūkst.). „Marių“ apygardoje (apie 41 tūkst. rinkėjų) neišdalyta apie 6 tūkst., arba 15 proc. pažymėjimų. „Pajūrio“ rinkimų apygardoje, kuriai priklauso apylinkės, esančios ne tik Klaipėdoje, bet ir Palangoje bei Neringoje, vakar dieną duomenys dar nebuvo apibendrinti.
Patikrina duomenis
VRK duomenimis, šalyje registruota apie 2,6 mln. rinkėjų - vyresnių nei 18 metų piliečių. Paprastai apie 7-8 proc. jiems skirtų pažymėjimų rinkimų metu lieka neišplatinti.
Spalio 12 d. vyksiantiems Seimo rinkimams organizuoti iš valstybės biudžeto skirta 26,6 mln. litų. Socialinio draudimo įmokoms, balsavimui užsienyje, rinkimų kompiuterizavimo darbams, rinkimų biuletenių, rinkėjo pažymėjimų ir kitų rinkimų dokumentų spausdinimui, kitoms rinkimų organizavimo išlaidoms skirta pusė šios sumos - apie 13 mln. litų.
VRK pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, pažymėjimų spausdinimas kainuojąs palyginti nebrangiai ir yra patogus.
„Kur kas daugiau problemų patirdavome, kai lapelius reikėdavo pildyti ranka“, - sakė pokalbininkas.
Jo teigimu, dabartinių rinkėjų pažymėjimų pagrindinė funkcija - priminti piliečiams, kad jie įtraukti į rinkėjų sąrašą, ir suteikti galimybę balsuoti namuose.
„Mūsų šalyje visa balsavimo logika remiasi rinkėjų sąrašais, kurie sudaromi pagal Gyventojų registrą. Beje, jį labai pagerino rinkėjų pažymėjimų platinimas, nes sutikslinami deklaruotų gyvenamųjų vietų duomenys ir kitokia informacija.
Pasitaiko įvairių kuriozų, kai kuriame nors rajone namai yra sunumeruoti, bet nėra gatvės, arba atvirkščiai - gatvė turi pavadinimą, bet pastatai joje stovi be numerių. Tai išaiškėja platinant pažymėjimus“, - tikino Z. Vaigauskas.
Pilietiškas rinkėjas pats privalo neprarasti budrumo ir negavęs pažymėjimo deklaruotu adresu turi skambinti trumpuoju telefonu 1855. Nuo vakar iki spalio 26 d. 8-22 val. šia informacine linija teikiama informacija apie rinkimus.
Norėtų pokyčių
Anot Z. Vaigausko, rinkėjų pažymėjimų sistema galioja daugelyje senosios demokratijos šalių.
„Lietuvoje jie kartais vis dar klaidingai pavadinami kvietimais balsuoti - šie sovietiniais laikais būdavo skirti priminti žmonėms apie artėjančius rinkimus“, - sakė pokalbininkas.
Kaimyninėje Latvijoje vietoje būtinybės atsinešti į rinkimus rinkėjo pažymėjimą balsavusiojo pase dedamas antspaudas, užkertantis kelią balsuoti keliose apylinkėse. Estijoje esama rinkėjų pažymėjimų sistemos, tačiau čia juos platina notarų biurai.
Apygardų komisijų pirmininkai, iš patirties žinantys, ką reiškia išdalyti pažymėjimus rinkėjams asmeniškai, pritaria minčiai, kad reikėtų pasiieškoti efektyvesnio būdo rinkėjams informuoti, tačiau baiminasi, kad mūsų visuomenė tam paprasčiausiai nesubrendo.
„Būtų labai gerai, jeigu nereikėtų jų nešioti ir įteikinėti. Tačiau pereiti prie visai modernių technologijų dar ankstoka - ne kiekviena šeimą turi kompiuterį su interneto ryšiu, ne kiekvienas pilietis pakankamai informuotas apie politinį gyvenimą“, - sakė Klaipėdos „Marių“ rinkimų apygardos pirmininkas Vladas Stonkus.
„Dalis žmonių galėtų tokį dokumentą ir patys atsispausdinti internetu. Bet netrūksta ir stokojančių politinio išsilavinimo, kuriems reikia papasakoti apie tai, kokie čia rinkimai, kam skirti, nekalbant jau apie sąmoningą ir savarankišką pasirengimą juose dalyvauti“, - antrino „Baltijos“ rinkimų apylinkės pirmininkė Eleonora Guseinovienė.
„Trūksta efektyvumo“
Saulius ŠILIAUSKAS, Klaipėdos universiteto Politologijos katedros vedėjas:
Neretai mūsų visuomenės gyvenime dera atgyvenę ir labai modernūs dalykai. Panašiai yra su rinkėjų pažymėjimų pristatymu į namus - kompiuterizacijos laikais ši procedūra atrodo tikra senoviška.
Tačiau jos reikalingumo nuneigti negalima - kaip kitaip valstybė gali informuoti rinkėją X apie tai, kad vyks rinkimai ir kad jis įtrauktas į apylinkės komisijos Y rinkėjų sąrašą? Vien tikėtis, kad jis pats pasirodys esąs toks sąmoningas ir išgirdęs per žinias apie rinkimus, į juos ateis, negalima. Sistema reikalinga ir užtikrinant rinkimų skaidrumą, siekiant išvengti rezultatų klastojimo, galų gale, kaip kitaip nustatyti, kiek rinkėjų atvyko į rinkimus, jei ne sudarius jų sąrašą?
Tačiau tam, kad ji būtų efektyvi, turi būti naudojamos ir kitos priemonės. Kodėl atsitinka taip, kad metai iš metų rinkėjų pažymėjimai keliauja netinkamais adresais, neatranda savo adresatų? Vadinasi, prastai apdorojami per ankstesnius rinkimus sukaupti duomenys, nefiksuojama pasikeitusi informacija.
Visais laikais
Situacijų, kai rinkėjų pažymėjimai pasiklysdavo arba per klaidą būdavo adresuojami „mirusioms sieloms“, pasitaikė ir seniau. Štai iškalbinga citata iš Klaipėdoje tarpukariu leisto laikraščio „Vakarai“ - tekstas spausdintas prieš 1936 metų Klaipėdos miesto Seimelio rinkimus:
„Paskutinėmis dienomis Magistratas sugalvojo dar įdomesnį titulą: Ponas Mirties Paiškadytasis. Tokius titulus miesto galvos suteikė keliolikai Klaipėdos kapinėse besiilsinčių piliečių ir jų adresais išsiuntinėjo balsavimo lapelius. Šis žygis tikrai pritaikintinas Velykoms - Prisikėlimo šventei
(Pulgis Andriušis, „Vakarai“, 1936 m. pavasaris).
Ką daryti negavus pažymėjimo:
* Galutiniai rinkėjų sąrašai tvirtinami iki spalio 5 d. Tad rinkėjas, kuris negavo arba gavo netikslų rinkėjo pažymėjimą, apie tai turi pranešti savo apylinkės rinkimų komisijai bei pateikti jai asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jam bus išduotas naujas pažymėjimas.
* Studentai, gyvenantys akademiniuose miestuose, gali kreiptis į mokymo įstaigos administraciją dėl prašymo įrašyti juos į apylinkės, kurios teritorijoje ši yra, rinkėjų sąrašą.
* Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo (bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 val.) kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia duomenis apie deklaruotą gyvenamąją vietą, jis įrašomas į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir gali balsuoti.
* Pasitikslinti, kurioje rinkimų apylinkėje jums išrašytas rinkėjo pažymėjimas, kurioje rinkimų apylinkėje galite balsuoti ir pan., galite paskambinę informacijos rinkėjui tel. 1855.
Valerija Lebedeva
