Savaitės meno panorama šalies kultūrinių savaitraščių “7 meno dienos”, “Literatūra ir menas” bei “Šiaurės Atėnai” veidrodyje.
“7 meno dienose” (05.16) Irma Šimanskytė rašo apie gegužės 1-6 dieną Vokietijos Oberhauzeno mieste vykusį 49-ąjį tarptautinį Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalį. Straipsnio autorė informuoja, kad “šiais metais konkursinėje tarptautinio Oberhauzeno trumpo metražo filmų festivalio programoje nebuvo nė vieno Baltijos šalių filmo, išskyrus tris animacinius filmukus iš Latvijos, kurie buvo parodyti atskirame vaikų bei jaunimo filmų konkurse. Tačiau specialiojoje Oberhauzeno festivalio programoje “Re(lokal)izacija” atsidūrė Deimanto Narkevičiaus videofilmas “Lietuvos energija” (2000)”.
Elvyra Markevičiūtė savaitraštyje anonsuoja gegužės 17, 18, 19 dieną Nacionaliniame dramos teatre įvyksiančias Kauno valstybinio akademinio dramos teatro gastroles, per kurias bus suvaidinti trys režisieriaus Gintaro Varno spektakliai - F. Garcia Lorcos “Donja Rosita, arba Gėlių kalba”, M. Carr “Portija Koglen” ir E. O’Neillo “Gedulas tinka Elektrai” (“Vidinio atsivėrimo trauka”).
Savaitraštis informuoja apie gegužės 16-19 d. “Skalvijos” kino centre vyksiantį kino forumą “Lyčių montažas: posovietinės erdvės paradigmos”, kurį organizuoja “Skalvijos” kino centras ir Lygių galimybių fondas.
Živilė Ambrasaitė savaitraštyje svarsto apie aštuonių menininkių iš Oslo kūrybos parodą, eksponuojamą “Vartų” galerijoje (“Vartai į Norvegiją”). Straipsnio autorė pabrėžia, kad norvegių menininkės “Lietuvos žiūrovui atskleidžia šiaurietiškos būties niuansus, inkorporuotus į skirtingomis individualiomis kalbomis kalbančius kūrinius. Šiais laikais, kai jau nieko nestebina menininkų iš užsienio rengiamos parodos ir įgyvendinami projektai, galerijų erdvėse dažnai atsiduria Skandinavijos šalių atstovų darbai. Šį kartą “Vartai” atsiveria į moterų-menininkių sukurtą Norvegijos kultūrinio gyvenimo oazę […]. Tapyba, fotografija, tekstilė, instaliacija, objektai, t.t. - žmogiškosios patirties išnarstymui tinka bet kokios priemonės. Įvairūs požiūriai suranda sau tinkamiausias”.
Savaitraštyje surasite informaciją apie gegužės 9 d. įvykusį 15-ąjį Lietuvos kompozitorių sąjungos suvažiavimą; Rimos Povilionytės pokalbį su Svajone ir Pauliumi Stanikais, atstovausiančiais Lietuvai birželio viduryje prasidėsiančioje 50-joje Venecijos bienalėje, kurios tema šiemet - “Svajonės ir konfliktai. Žiūrovo diktatas” (“Pakeliui į Veneciją”); Aušros Motuzienės rašinį apie neseniai pasirodžiusią jaunos dainininkės Aušros Liutkutės kompaktinę plokštelę “Dainos iš Vydūno rinkinių”; Igno Kazakevičiaus įspūdžius apie Dalios Kasčiūnaitės tapybos parodą “Klaipėdos galerijoje” (“Karščiu alsuojanti tapyba”); Aldonos Radvilaitės pastebėjimus apie pianisto Leono Livšino ir violončelininko Renaud Dejardino koncertą “Sugrįžimų” festivalyje.
“Šiaurės Atėnuose” (05.17) Gintaras Beresnevičius spausdina straipsnį “Lietuvių europinis identitetas ir naujosios Europos savimonė”, kuriame aiškinasi, kodėl “Europa šiuo metu kiek droviai kalba apie savo priešistorę”, o Diana Bučiūtė publikuojamame rašinyje “Portretas anapus ekrano” svarsto apie vyrų žvilgsnių jai padarytas žaizdas ir aprašo savo patirtis internetiniuose pažinčių klubuose. D. Bučiūtė pabrėžia, kad “vyras net įsivaizduoti negali, kad moteriai kartais reikia tik jo kūno, kadangi jo asmenybė kaip pleiskanos ant apykaklės - pūstelėjai ir nebėra […]. Žinoma, turėjau iliuzijų, kad internete galima susirasti bent jau padorų partnerį […]. Kaip baigėsi? Neblogai, jis man nepatinka, bet juk nereikalaujame, kad paslaugas teikiantys pardavėjai arba šiukšlininkai būtų alenai delonai, tiesa?”.
Gintarė Adomaitytė savaitraštyje publikuoja rašinį “Iš įsibrovėlės dienoraščio”, kuriame save apibūdina kaip įsibrovėlę, nuo mažens, gal nuo gimimo, kaip žmogų, “kuris po Kovo vienuoliktosios neturėjo nei ko paveldėti, nei ko atsiimti. Jokios nuosavybės. Jokių rūpesčių. Jokių dalybų. Jokio nerimo: nešti ar ne kyšį. Svarbiausia, kad jokių intrigų, jokių skyrybų su giminaičiais, kuriuos dar vakar - galbūt - labiau už viską mylėjai”.
Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo “Budys” pirmininkas Kostas Frankas savaitraštyje publikuoja straipsnį “Lietuvi, plauk į jūrą…”, kuriame bando aktualizuoti jūrinės kultūros paveldo problemas, o profesorius Kęstutis Nastopka kalbasi su Greimo mokiniu, Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro bendradarbiu Eriku Landowskiu (“Protas ir kūnas politiniame diskurse”)
“Literatūroje ir mene” (05.16) Rimvydas Šilbajoris publikuoja straipsnį “Diskutuojam”, kuriame komentuoja JAV požiūrį į Europą ir Europos Sąjungą. R. Šilbajoris rašo, kad “pastaruoju metu Amerikoj plinta mintis, kad Europa apskritai ir ES mažai ką bereiškia pasaulyje, kuriame vienintelė gyvybinga jėga yra būtent Jungtinės Amerikos Valstijos […]. Europa, kai kurių žmonių nuomone, yra smunkantis kontinentas, su silpnėjančia pramone, visai nereikšminga karo galia ir mažėjančiu gyventojų skaičium. Kiti net mano, kad eventualiai Europa pasidarys toks kaip ir draustinis, kadaise buvusios kultūros muziejus, lankomas smalsių ir geranorių amerikiečių. Gyvoji Europa bus visiškai suamerikonėjusi”.
Teodoras Četrauskas savaitraštyje rašo apie seminarą, kuriame buvo analizuojamas Lietuvos pristatymas Frankfurto knygų mugėje (“Apie gerves ir giedrą arba vieną neblogą investiciją”). Jį gegužės 8-10 dieną organizavo Vilniaus Goethe institutas kartu su Lietuvos kultūros ministerija ir "Lietuviškomis knygomis". Straipsnio autorius pabrėžia, jog seminare buvo “konstatuota, kad 2002 metų Frankfurto knygų mugė buvo geriausia Lietuvos kultūrinė investicija per visus nepriklausomybės metus”.
Rasa Vasinauskaitė savaitraštyje rašo apie praėjusį savaitgalį pasibaigusį šiuolaikinio šokio festivalį “Naujasis Baltijos šokis ‘03” (“Tai yra šokis”). Teatro kritikės teigimu, šis, jau septintasis šokio festivalis “buvo kiek kitoks nei visada. Kitoks - tai yra visoks. Su šokiu ir be jo, su šokėjų kalbėjimais ir dainomis. Su pasakomis suaugusiems ir vaikams. Ir labai protingas, ir juokingas. Visoks - nuo atsargių tarsi pirmųjų bandymų iki tobulumo, nuo dekoratyvių spektaklių iki minimalistinių "pašnekesių"; ir visiems - pasišventusiems gerbėjams ir tiesiog žiūrovams. Savaitę trukęs ir varijavęs skirtingas šiandienos šokio tendencijas, baigėsi lakonišku, juokingu ir ne mažiau išmintingu akcentu - spektakliu "tai yra MODERNU". Britai Tomas Rodenas ir Pete Shentonas beveik per valandą papasakojo, pajuokė ir parodė tai, ką matėme per savaitę - 100 metų šokio istoriją. Svarbiausia - neprarasti humoro jausmo”.Savaitraštyje surasite Valdo Banaičio rašinį “Svetimų asmenvardžių rašybos kanceliarinė praktika”; literatūrologo Virginijaus Gasiliūno ir poeto bei vertėjo Vlado Braziūno pokalbį su latvių poetu ir vertėju, Lietuvos rašytojų sąjungos garbės nariu Knutu Skujenieku (“Visi mes esam tie patys žmonės”); Aliaus Balbieriaus ir Domo Razausko esė; Vytauto Skripkos ir Poezijos pavasario svečių posmus; Benedikto Januševičiaus recenziją apie Gintaro Patacko poezijos rinkinį “Dviveidis Janas” (“Apie “Dviveidį”) ir Gintarės Bernotienės rašinį apie Marytės Kontrimaitės poezijos knygą “Palei pat gyvenimą” (“Kelrodė viltis”).
Parengta pagal LR-2 kultūrinės spaudos apžvalgą
