„Nauji partijos lyderiai ir nauja komanda yra senosios konservatorių kartos įkaitai, jiems niekaip nepavyksta to įvaizdžio atsisakyti, kuris yra gerokai neigiamas ir pirmiausia dėl buvusio laikotarpio valdžioje, niekaip dėl to reitingai nekyla ir kritika Tėvynės Sąjungai visuomenėje nemažėja. Matyt, kad receptas, ko gero, yra ne tik pradėti ankstyvą rinkimų kampaniją, bet apskritai pergalvoti politinę taktiką, politinį elgesį ir iš esmės jiems reikia revizijos ir esminių persitvarkymų šioje srityje. Antras dalykas, jokios aiškios politinės programos jie nėra paskelbę, kol kas apie tai, ką jie bando pasakyti, tai yra žinomos temos ir bandymas konstatuoti problemas, bet aiškių tų problemų būdų ir sprendimų visai nėra. Jie nėra įtikinami“, - BNS sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius A.Krupavičius.
Anot jo, partijai trūksta politikos alternatyvų, kurios būtų aiškios, konkrečios, turėtų rimtą turinį.
„Dabar yra daug gražių žodžių apie sąžiningumą, profesionalumą, skaidrumą ir panašius dalykus. Be abejo, švietime ir kitur Lietuvoje yra problemų, bet alternatyvų, strategijų ir sprendimų turinio iš tikrųjų nėra arba jų yra labai mažai. Priešingai, pati partija pastaruoju metu įsivelia į valdančiųjų puolimus per įvairius skandalus, reitingams tie skandalai naudos neduoda, tai netgi kritiškai vertinama dalies visuomenės, ir turime situaciją tokią, kad partija atsilieka nuo socialdemokratų dvigubai arba daugiau nei dvigubai“, - kalbėjo politologas.
Vis dėlto A.Krupavičius pripažįsta, kad konservatoriai yra partija, turinti vieną didžiausių lojalių rinkėjų korpusų, ir todėl visuomenės apklausos, prognozuojančios galimus rinkimų rezultatus, yra šiek tiek netikslios.
„Paprastai konservatoriai visuose pastarųjų metų rinkimuose gauna daugiau balsų nei rodo apklausos, ir, matyt, rudenį Seimo rinkimuose taip turėtų atsitikti - jų balsų dalis bus didesnė nei rodo visuomenės nuomonės tyrimai, bet tikrai bus labai sunku jiems varžytis su socialdemokratais ir centro dešinės partijomis - ko gero, jie turi labai mažas galimybes aplenkti dabartines valdančiąsias partijas, jeigu neras kokių nors gerų būdų įtikinti nemažą dalį visuomenės arba kas nors išskirtinio neįvyks Lietuvos politikos arenoje. Įprastinės priemonės, matyt, veda prie to, kad visos partijos liks maždaug su esamų šalininkų parama ir jų tos įtakos proporcijos iš esmės nelabai ir keisis“, - kalbėjo politologas.
Jis priminė, kad kartu su nauju partijos vadovu Gabrieliumi Landsbergiu ateina nemažai naujų politikų - vien miestų vienmandatėse rinkimų apygardose - nuo Vilniaus iki Panevėžio - partija kelia maždaug tris ketvirtadalius naujų kandidatų, nedalyvavusių 2012 metų rinkimuose šiose apygardose.
„Atsinaujinimas iš tikrųjų įspūdingas, tiesa, tarp tų naujų politikų yra tokių, kurie jau patyrę, pavardės žinomos - kaip Ingrida Šimonytė, Andrius Kupčinskas, Agnė Bilotaitė ir kiti. Bet kiekvienai partijai, kuri bando eiti į rinkimus, vienintelis protingas receptas yra turėti įmanomai ilgesnę rinkimų kampaniją, ir tą Tėvynės Sąjunga bando daryti“, - BNS sakė A.Krupavičius.
Konservatoriai yra trečia pagal dydį partija Lietuvoje su maždaug 15 tūkst. narių. Paskutiniai visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad už konservatorius žada balsuoti apie 10 proc. rinkėjų.
