Naujasis Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas – tai fenomenas su unikalia politiko uosle ir gebėjimais pritraukti paramą, su juo nuobodu nebus, konstatuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas.
„Manau, kad nuobodu nebus, bent jau to tai tikrai galima tikėtis meru būnant A. Zuokui. Patirtis rodo, kad A. Zuokas sugeba išlaikyti dėmesį sau, sugeba atrasti tam tikrų iniciatyvų, kurios palaiko jo autoritetą, charizmą ir greičiausiai tokios tendencijos ir turėtų išlikti“, – Eltai sakė T. Janeliūnas.
Politologas A. Zuoką kaip politiką bendrai charakterizavo kaip asmenybę su išskirtinėmis savybėmis.
„Jis pakankamai anksti pradėjo ruoštis rinkimams į savivaldą, atsisakė savanoriškai Seimo nario mandato ir, kaip galiausiai galima spręsti, pasirinko teisingai ir sugebėjo net ir esant labai sudėtingai situacijai miesto taryboje surinkti būtinus 26 balsus. Tai rodo turbūt unikalią politiko uoslę ir gebėjimus pritraukti paramą, kokiomis priemonėmis, galime tik spėlioti“, – teigė T. Janeliūnas.
Taigi susidėliojo vadinamasis „4+“ koalicijos modelis: 12 – A. Zuoko ir Vilniaus koalicijos narių, 8 – „darbiečiai“, 5 – socialdemokratai ir Rusų aljanso atstovė. Vilniaus miesto tarybą sudaro 51 narys.
A. Zuokui atiteko aštuoni auksiniais vadinti Darbo partijos balsai. Dėl jų derėjosi ir Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai. Politologo vertinimu, konservatoriams koją pakišti galėjo ir įtampa dėl lenkų mažumos.
„Įtampa dėl lenkų mažumos ir Lenkų rinkimų akcijos, pastarųjų dienų tam tikri pareiškimai tikrai nepalengvino konservatoriams galimybių išlaikyti savo kandidatą mero poste. Kita vertus, klausimas, ar patiems konservatoriams ilguoju laikotarpiu tam tikros nuolaidos lenkams būtų davusios politinės naudos. Kaip matote, pačioje konservatorių partijos viduje buvo labai skirtingos pozicijos dėl to, ar reikia su lenkais dėtis“, – sakė T. Janeliūnas.
ELTA primena, kad per slaptą balsavimą už kitus du kandidatus į merus: Raimundą Alekną iš Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų balsavo 16 tarybos narių, o už Jaroslavą Kaminskį iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – 9 tarybos nariai.
