Arūną Valinską išrinkus Seimo pirmininku, pasidarė smalsu, kaip ilgai buvęs pramogų verslo atstovas pajėgs vadovauti šalies parlamentui. Portalas „Balsas.lt“ teiravosi Lietuvos politologų, kokią ateitį naujajam Seimo pirmininkui ir valdančiajai koalicijai jie prognozuoja.
Greitai mokosi
Politologė Jūratė Novagrockienė teigia, jog A. Valinsko perspektyvos išlikti parlamento vadovo poste priklauso nuo trijų esminių faktorių: paties A. Valinsko, koalicijos ir Seimo.
Kalbėdama apie naująjį Seimo vadovą, J. Novagrockienė pripažino, jog šioje srityje problemų kilti neturėtų. Politologė teigė neabejojanti buvusio „šoumeno“ sugebėjimais mokytis naujojo amato. Jos manymu, A. Valinskas sugebės įsisavinti ir vykdyti parlamento pirmininko funkcijas tiek reprezentacine, tiek ir dalykine prasme.
„Jis yra parodęs, ir ne vieną kartą, kad sugeba viską žaibiškai įsisavinti“, - portalui „Balsas.lt“ sakė J. Novagrockienė.
Abejonės dėl koalicijos
Vis dėlto politologė suabejojo pačia koalicija. Anot jos, tai, kad Seimo pirmininkas buvo išrinktas tik iš antro karto, rodo, jog koalicijoje egzistuoja „netvarka“. Be to, pasak J. Novagrockienės, pirmininko rinkimai buvo smulkmena, daug didesnės problemos kils tuomet, kai koalicijai reikės Seime tvirtinti nepopuliarius sprendimus. Politologės teigimu, tokiais atvejais paaiškės tikrasis koalicijos tvirtumas.
Visgi, jei koalicija subyrėtų, tikėtina, jog A. Valinskas prarastų savo postą, nes, anot J. Novagrockienės, dabartinė Seimo pirmininko padėtis tiesiogiai priklauso nuo jį delegavusio darinio.
Nepykdykit Seimo!
Politologė taip pat pabrėžė, jog būtų klaida į Seimo pirmininko pavaduotojus neišrinkti Česlovo Juršėno. Pasak jos, šiame poste pritrūkus socialdemokratų atstovo, gali būti pradėta kabinėtis prie procedūrų, trukdyti darbą, galbūt net ieškoti įvairių priekabių.
Anot J. Novagrockienės, tokia pati situacija susidarė atstatydinant Artūrą Paulauską. Jos teigimu, vargu ar pats A. Paulauskas buvo kaltas dėl pernelyg didelių kanceliarinių išlaidų, tačiau tai buvo pakankama priežastis jam atstatydinti.
Tačiau kalbėdama apie A. Valinsko vadovavimą Seimui, J. Novagrockienė sakė matanti analogų su ankstesniais daug mažesnę patirtį ir iškalbą turinčiais Seimo pirmininkas, pavyzdžiui, Viktoru Muntianu, kuris, politologės manymu, buvo Seimo pirmininko „parodija“.
J. Novagrockienė pridūrė nematanti nieko blogo, kad A. Valinskas buvo išrinktas Seimo pirmininku.
Skaičiai ir tikrovė
Kitas politologas Algis Krupavičius daugiausiai dėmesio skyrė koalicijos stabilumui ir galimybėms. Pasak jo, aritmetiškai koalicija atrodo labai stipriai ir yra žymiai tvirtesnė už daugelį ankstesnių, tačiau Seimo pirmininko rinkimai parodė, jog skaičiai neatspindi realios situacijos.
Vis dėlto, jei iš koalicijos pasitrauktų kuri nors smulkesnė partija, tikėtina, jog ji vis vien išliktų stabili, todėl šia prasme politologas teigė nematąs didelių keblumų. Jo manymu, pagrindinės problemos gali kilti koalicijos viduje dėl vykdomos politikos.
„Jau dabar matyti, kad nuomonės tarp partnerių skiriasi. Kai kurie partneriai gana viešai oponuoja tam tikriems antikrizinio plano punktams. Ir jei numatomas antikrizinis planas duos priešingus rezultatus negu yra projektuojami, tai trintys ir prieštaravimai koalicijos viduje didės“, - portalui „Balsas.lt“ sakė A. Krupavičius.
Neaiškus turinys
Pasak politologo, tai, jog antru/trečiu pagal svarbą asmeniu valstybėje tapęs A. Valinskas neturi vadovavimo parlamentui patirties, yra veikiau minusas nei pliusas.
Be to, pasak politologo, neaišku, kokią politiką A. Valinskas ir jo vadovaujama Tautos prisikėlimo partija (TPP) yra pasirinkę vykdyti. Anot A. Krupavičiaus, TPP atstovai pateikia labai abstrakčius ir bendrus ketinimus, tačiau tikrasis programos turinys lieka neaiškus.
„Politika yra konkrečių sprendimų menas“, - teigė politologas, todėl TPP privalo labai aiškiai suformuluoti savo pozicijas, kokie sprendimai bus „Leo LT“, mokesčių reformos ir kitų svarbių klausimų atžvilgiu.
Prognozuodamas Seimo kadencijos ateitį, A. Krupavičius pridūrė, jog pradžia bus chaotiška. Pasak jo, naujoji valdžia atėjo ypač sudėtingu šaliai laiku, kai būtina spręsti finansų krizės sukeliamas problemas. Politologas pripažino, jog dabartinė ekonominė situacija šalyje yra sudėtingesnė nei per 1998-1999 metų krizę, tačiau ne tokia sudėtinga, kaip 1992 metais.
