Be paieškų, kaip suderinti savo planus su prezidentės užgaidomis, koalicijos partneriai dar bando atremti ir nesibaigiančią kritikos laviną, išsipylusią po visą viešąją erdvę.
Visų pirma, tokia politinė aplinka, kurioje vyksta centro kairės koalicijos formavimas, apibrėžia pagrindinį šios koalicijos formavimo išskirtinumą.
Koalicijos formavimas vyksta sklandžiai
„Ypatingų priekaištų jos partneriams tikrai negalima išsakyti, nes pirmas dalykas, net esant tokiai politinei aplinkai, kuri atsirado po antro rinkimų rato, partijos, kurios planavo sudaryti koaliciją, sutartį pasirašė per vieną savaitę, toliau labai sparčiai buvo pasiskirstyta postais Vyriausybėje. Tos taisyklės, kurias naudojo postų skirstyme, tikrai yra vakarietiškos, demokratiškos“, - teigė politologas Algis Krupavičius naujienų portalui Balsas.lt.
Pasak jo, daugybė Europos ir kitų pasaulio šalių būtent tokias taisykles ir naudoja, tačiau politologas neslėpė apmaudo, kad politikos komentaruose yra daug demagogijos apie tai, kad politikai žiūri į pinigingas ministerijas.
A. Krupavičius paaiškino, kad yra trys konkretūs kriterijai, naudojami skirstant ministerijas: pirmas – partijos mandatų skaičius, kuris turi būti proporcingas gaunamam portfelių skaičiui ministrų kabinete, antras – ministerijų svoris ir įtaka, kuris dažnai būna matuojamas biudžetinėmis ir finansinėmis galiomis, trečias – ministro portfelio saugumas. Jis pabrėžė, kad būtent tie trys kriterijai yra svarbiausi ir esminiai demokratinėse valstybėse, skirstant ministrų postus.
„Partijos pagal savo ideologiją taip pat gali turėti tam tikras preferencijas. Kairiosios partijos dažnai nori turėti socialinės apsaugos ir darbo ministrų postus, tos, kurios turi ministro pirmininko poziciją, nori finansų ministro portfelio ir panašiai“, - pateikė pavyzdžius pašnekovas.
Jo nuomone, yra tam tikrų niuansų, bet suma sumarum, koalicijos formavimo procesas, t.y. du žingsniai – sutarties pasirašymas ir ministrų portfelių pasidalijimas – padaryti tikrai efektyviai ir be ilgų svarstymų, diskusijų ar nesutarimų. Dabar belieka tikėtis, kad Vyriausybės programos derinimo procesas nebus pernelyg ilgas.
Koalicijai užtenka trijų normalių partnerių
Politologas Alvidas Lukošaitis pastebėjo, kad nuo 1996 metų Lietuvoje susiformuoja nevienpartinės koalicinės daugumos Seime ir tuo pačiu koalicinės Vyriausybės. Nuo 2001 metų dažnai susiformuodavo pakankamai skirtingos koalicijos, kurias sudarė ne mažiau kaip keturi partneriai. Taip vyko dėl įvairių priežasčių – neužtekdavo partijų gautų mandatų daugumai sudaryti arba buvo norima apsidrausti, kad būtų tam tikras vadinamasis balsų mandatų perteklius koalicijoje.
„Šį kartą savo skaitlingumu ir forma koalicija yra normali, tvarkinga, lyginant su ankstesnėmis, nes normaliai parlamentinei daugumai užtenka trijų normalių partnerių. Buvo daromas tam tikras spaudimas, bet nesu tikras, kad jis sėkmingai pasibaigs, pritraukiant Lietuvos Lenkų rinkimų akciją (LLRA). Toks bandymas yra akivaizdi pastanga, matyt ne be pagrindo, sukurti vadinamąją perteklinę koaliciją“, - svarstė jis.
Pašnekovas paaiškino, kad politologai tokias koalicijas vadina perteklinėmis tada, kai turimų mandatų skaičius akivaizdžiai viršija reikiamą kiekį daugumai sukurti ir tokiu būdu užtikrinama normali stabili parama Vyriausybėje. Pasak jo, didelio ketvirto partnerio poreikio nebūtų, jeigu ne dabartinis politinis kontekstas, kurio konjunktūra sufleruoja, kad būtų sukurta Konstitucinės daugumos koalicija ir tai būtų tam tikras reikšmingas, didesnės galios instrumentas.
Aštrūs programų kampai nušlifuojami
Pasak A. Lukošaičio, būtina atkreipti dėmesį ir į ideologinį ir programinį koalicijų suderinamumą. Jo teigimu, tarp normalių, tvarkingų, sisteminių partijų normaliose demokratijose ideologiniai skirtumai nebūna dideli. Taip pat jis pažymėjo, kad lietuviška tikrovė ne kartą yra pasufleravusi ir parodžiusi, kad sudarydamos koalicijas partijos didesnių skausmų išvengia, nes tie aštresni programiniai kampai partijų programose yra nušlifuoti. „Pamažu tokia tendencija vyko nuo 2000-ųjų metų, todėl kažkokių ypatingai aštrių ideologinių briaunų tarp Socialdemokratų, Darbo partijos ir Tvarkos ir teisingumo partijos nematyčiau“, - analizavo politologas.
Pašnekovas teigė, kad klausimą reikėtų kelti dėl to, kaip koalicijos partneriams pavyko ištrinti iš kai kurių partijų programų tokius dalykus kaip Seimo nario atšaukimo institutas arba tiesioginės demokratijos šmėžavimas kai kurių partijų programose. Dar viena užduotis – kaip bus išspręstas rinkėjų vertinimui mestas rebusas apie minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), kuris turėtų kilti iki 1509 litų.
„Koalicijos partnerių programose yra tam tikrų skirtumų ir tuos skirtumus matyt galėtume vertinti ir traktuoti kaip tam tikras didesnes arba mažesnes populistinio jauko dozes rinkėjams“, - svarstė A. Lukošaitis ir pridūrė, kad po rinkimų politinės, ekonominės ir socialinės realijos tą populizmą greitai ištrina ir išplauna.
„Šituo kampu drįsčiau sakyti, kad partinė sistema pas mus pakankamai tvarkingai veikia, kad po rinkimų politinėse programose tų ekstremalių, radikalių, stipriai populistinių dalykų paprasčiausiai nelieka. Taip ir turi būti normalioje daugiapartinėje demokratijoje“, - tikino jis.
Tvarkingas ministerijų pasiskirstymas
Pašnekovo nuomone, trys partijos labai tvarkingai įvertino ministerijų svorius ir padoriai taiko proporcingumo principą, dėliodami prioritetus ir išskirdami prioritetines ministerijas.
„Tas visur yra ir visur reikėtų į tai žiūrėti su tam tikru pragmatiškumu, nes visame pasaulyje ministrų portfeliai ir ministerijos yra suvokiami kaip tam tikri „grobiai“. Čia nieko tokio keisto nėra, nors girdžiu, kad daug kas komentuoja, kad tai labai neįprasta“, - teigė A. Lukošaitis.
Politologas akcentavo, kad ir vakarų pasaulyje ministerijų pasidalijimas yra tam tikras politinis išlošis arba grobis, juk politinių partijų iš prigimties veikia tam, kad išsikovotų valdžią ir instrumentus, ir pabandytų kažką realizuoti iš savo sumanymų ar idėjų. „Bet pas mus tas pragmatiškumas viešųjų ryšių ir diskusijų kontekstuose nelabai gražiai nuskamba. Bet čia jau pačių partijų nesugebėjimas tvarkytis reikalus, turiu omenyje, tas ministerijas išmatuotos Europos sąjungos (ES) pinigais. Tas neigiamai veikia visuomenės nuomonę“, - pastebėjo jis.
