Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų politologas Linas Kojala pažymi, kad Arsenijaus Jaceniuko vyriausybė pastaraisiais mėnesiais neturėjo pakankamo parlamento palaikymo, kad galėtų priiminėti įstatymus ir vykdyti reformas. Tad pirmasis iššūkis naujajam vyriausybės vadovui Volodymyrui Hroismanui yra užsitikrinti daugumą parlamente, būtiną ypač svarbiems sprendimams, kuriems reikia keisti Konstituciją.
„Panašu, kad dauguma bus labai trapi, vos keliais mandatais lenkianti tą minimumą. Tikrai bus didelis iššūkis“, - sakė jis. Pasak jo, dar vienas išbandymas, laukiantis vyriausybės, yra Donecko ir Luhansko regione planuojami rinkimai.
„Vakarai tarsi ir norėtų, kad tie rinkimai įvyktų, Rusija irgi spaudžia, bet akivaizdu, kad sąlygos tam Rytų Ukrainoje nėra tinkamos, nes siena tarp Ukrainos ir Rusijos nekontroliuojama ir apie demokratinius procesus ten kalbėti dar anksti. Trečia, yra ir didžiosios reformos - ne tik decentralizacija, bet ir rinkimų sistemos reforma, mokesčių sistemos liberalizavimas, teisinės sistemos - matėme, prokuratūros reforma ne iki galo pavyko. Visa tai - tęstiniai darbai“, - sakė politologas.
Jo manymu, nauja vyriausybė turi potencialą veikti sėkmingai: „Ji turės gerokai artimesnį santykį su prezidentu. Tai tarsi kuria tam tikrą grėsmę, kad yra galios konsolidacija, bet, kita vertus, galbūt efektyvesnės galimybės veikti, priimti sprendimus.“
Anot L.Kojalos, suderintame ministrų kabinete, kuriam dar turės pritarti Aukščiausioji Rada, liko tik ukrainietiškos pavardės, o tai Vakarams „nėra itin džiuginantis faktorius“. Nepaisant to, politologo nuomone, kandidatai, įskaitant patį premjerą, yra priimtini Vakarams ir Vyriausybei bus suteiktas „pasitikėjimo kreditas“ laukiant, ar dirbama efektyviai.
„Viską turės įrodyti darbai. Manau, kad Vakarai nebandys kaišioti pagalių į ratus, kad dabar nenukirs kreditų, paramos, kuri yra reikalinga realiai valstybės egzistavimui - žinome, kad dešimtadaliu susitraukė ekonomika pernai, tad situacija yra tikrai nelengva. Bet jei Vyriausybė neįrodys savo funkcionalumo ar pasiners į skandalus dėl korupcijos, akivaizdu, kad Vakarų nuomonė gali greitai pasikeisti“, - pridūrė politologas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurios parlamentinės partijos, pavyzdžiui, pagal apklausas populiariausia Julijos Tymošenko jėga greičiausiai bandys siekti pirmalaikių rinkimų. „Ir aišku, kad tai bus bandoma daryti kliudant vyriausybei priimti tam tikrus sprendimus ir apskritai kurstant nestabilią situaciją. Tai - problematiška“, - pripažino jis.
Rytų Europos studijų centro analitikė Dovilė Šukytė pritaria, kad skirtingai, nei A.Jaceniuko Vyriausybė, V.Hroismano vadovaujamas ministrų kabinetas turės gerokai stipresnį prezidento užnugarį ir vidinių nesutarimų pavyks išvengti, o tai leis lengviau įgyvendinti reformas.
Ji taip pat mano, kad Vakarų ir pačios Ukrainos žmonių pasitikėjimą vyriausybe lems ne premjero ir prezidento ryšys, o sėkmė įgyvendinant reformas. „Aš manau, kad pasitikėjimą reikės užsitarnauti įgyvendinant daugiau reformų. Galbūt ir į naudą išeis, kad premjeras ir prezidentas turi didesnius ryšius, galbūt daugiau įstatymų pereis patį parlamentą“, - svarstė ji.
