„Rusijos svarba tarptautinėje politikoje yra gerokai išaugusi. Tai valstybė, kuri buvo ilgą laiką buvo izoliuota po Krymo aneksijos, po agresijos Rytų Ukrainoje, bet dabar ji grįžta į politinę darbotvarkę ir Vakarų šalys nebemato galimybių be Rusijos svarstyti svarbiausių saugumo klausimų, susijusių tiek su Ukraina, tiek kitais regionais, o tai, aišku, yra nemaža pergalė Kremliaus režimui“, - penktadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Linas Kojala.
Jis komentavo Aljanso sprendimą artimiausiu metu šaukti NATO - Rusijos tarybą.
„Apie santykių normalizavimą kalbėti anksti, prie „business as usual“ (įprastinių santykių) negrįžtama ir atnaujinamas tiktai politinis dialogas, o ne praktinis bendradarbiavimas“, - kalbėjo L.Kojala.
Politinis dialogas Rusijai spausti
„Politinis dialogas gali pasitarnauti iš esmės kaip viena iš priemonių Rusijai spausti, kad ji šias problemas išspręstų, jeigu ji siekia Minsko susitarimų įgyvendinimo, ką ji atvirai deklaruoja. Nes akivaizdu, kad Vakarų tikslas šiuo metu yra užtikrinti regioninį stabilumą, iš dalies paspausti Ukrainą, (...) bet kartu išsireikalauti bent jau iš dalies gerbti tarptautines normas, susijusias su situacija Rytų Ukrainoje“, - teigė ekspertas.
Pasak jo, sprendimas atnaujinti NATO ir Rusijos politinį dialogą visgi gali atvesti prie praktinio bendradarbiavimo grįžimo. Tačiau politologas atkreipė dėmesį, kad situacija Rytų Ukrainoje išlieka nepasikeitusi, o Krymas vis dar yra aneksuotas, nepripažįstamas Vakarų pasaulio kaip Rusijos dalis.
„NATO atkurdama politinį dialogą neturi nei moralinės, nei kitos teisės sakyti, kad santykiai su Rusija grįžta į normalias vėžes, nes Rusija ir toliau yra grubi tarptautinės teisės pažeidėja“, - sakė L.Kojala.
Nerimas dėl terorizmo
Jo kolegė iš VU TSPMI Dovilė Jakniūnaitė teigė, kad sprendimas atnaujinti politines konsultacijas tarp NATO ir Rusijos pirmiausiai yra susijęs su nerimu dėl terorizmo.
„Nepaisant įvykių Ukrainoje, pagrindinis saugumo klausimas Europoje yra tiek vidinis, tiek iš Artimųjų Rytų ateinantis terorizmas“, - sakė ekspertė.
Ji priminė, kad Vakarai nuosekliai laikė Rusiją svarbia partnerė kovoje su terorizmu, o tai ypač buvo matyti 2009 - 2011 metais, kai buvo akcentuojama, jog Rusija yra labai svarbi veikėja Afganistane.
D.Jakniūnaitė teigė, jog NATO negali nuolatos spausti Rusijos Ukrainos klausimu dėl to, jog pati Ukraina vėluoja įgyvendinti būtinas reformas, o tai parodė pastarieji įvykiai šalies Vyriausybėje.
Sumaištis didėja?
Politologė taip pat sakė, kad karas Sirijoje parodė, jog reikia malšinti dvišalę įtampą, nes dėl jos „sumaištis tikrai didėja“.
„Visgi kol kas praktiniam bendradarbiavimui reikės Rusijos pačios pozityvesnių veiksmų, nes dabar pabrėžiama, kad prie jokio „business as usual“ negrįžtama“, - kalbėjo D.Jakniūnaitė.
Jos teigimu, NATO ir Rusijos politinio dialogo sugrąžinimas terorizmo klausimu nėra „pati geriausia žinia oficialiai Lietuvos pozicijai“, nes akivaizdu, kad Ukrainos klausimas tose konsultacijose nebus svarbiausias.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį paskelbė, kad NATO ir Rusijos tarybos posėdis įvyks artimiausiomis savaitėmis.
Tai bus pirmas toks NATO ir Rusijos susitikimas nuo 2014-ųjų birželio.
