Tokį rinkėjų elgesį, politologo Mažvydo Jastramskio teigimu, lemia Lietuvoje ypač gajus „hiperatskaitomybės sindromas, mat absoliuti dauguma lietuviško elektorato linkusi būtent Vyriausybę ir Seimą vadinti kone visiškai atsakingais už ekonomikos būklę“.
„Lietuva yra puikus hiperatskaitingumo pavyzdys – vis dar neturime Vyriausybės, kuri Seimo rinkimuose būtų surinkusi bent trečdalį rinkėjų balsų. Iki pat 2000-ųjų Vyriausybės partijų pasirodymai Seimo rinkimuose apskritai buvo tragiški. 1996 metais LDDP gavo vos 9,5 proc. visų rinkėjų balsų, 2000 metais – konservatoriai ir krikščionys demokratai kartu surinko apie 11 proc. Tik nuo 2004 metų situacija ėmė smarkiai keistis ir valdantieji ėmė rinkti vis daugiau“, – sakė M.Jastramskis.
Lietuvoje dar nėra buvę, kad valdančiosios partijos laimėtų parlamento rinkimus.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
