Politinė kultūra Panevėžyje stipriai nusmukusi, o kandidatai, Tarybos nario mandato ir mero posto siekiantys be azarto, atsidavimo ir polėkio, arba į valdžią stumiami prievarta, arba turi nešvarių planų, arba yra tiesiog žiopli. Tokias išvadas daro ryšių su visuomene specialistas Linas Kontrimas, įvertinęs Aukštaitijos sostinės politikų nykią rinkimų kampaniją.
Iki rinkimų likus mažiau nei trims savaitėms į valdžią besitaikantieji dėl panevėžiečių balsų rungiasi tik fotografų išdailintu grožiu, bet ne protu ir idėjomis.
Miesto centre iškabinę reklaminius plakatus su besišypsančiais savo veidais ir gūdų sovietmetį menančiais tuščiais šūkiais kandidatai svarbiausią rinkimų kampanijos dalį – į programas suguldytus įsipareigojimus – panevėžiečiams dar tik žada pateikti.
Pinigai sovietiniams šūkiams
Kaunui pasisekė – artėjant rinkimams jo kandidatai į mero postą ir Tarybos narius bent jau sugebėjo sukelti rinkėjų reakciją. „Subrendęs krabas – geriau“ – iš įspūdingo dydžio plakato skelbia valiūkiškai besišypsantis verslininkas Visvaldas Matijošaitis, pravardžiuojamas Krabu.
Kito kandidato į laikinosios sostinės merus Rimanto Mikaičio reklaminis šūkis „Aplenksime Vilnių ir viskas bus gerai“ viešųjų ryšių specialistų buvo įvertintas kaip kauniečiams keliantis nevisavertiškumo kompleksą, bet jį įsidėmėjo visi. Ona Balžekienė visuose savo plakatuose vartoja frazę „Čia priėjo Ona…“, vyresniajai kartai primenančią humoristinį veikėją Kindziulį.
Kandidatų originalumas kauniečiams kelia ir juoką, ir pyktį. O panevėžiečiai savųjų, pagrindinėse miesto gatvėse žvelgiančių iš milžiniškų plakatų, nė nepastebi.
Apie 524 eurus be PVM kainuojančių plakatų Panevėžyje daugiausia iškabinę socialdemokratai ir konservatoriai-Lietuvos krikščionys demokratai nesugebėjo brangios vietos išnaudoti nei išradingai, nei informatyviai.
TS-LKD kandidatas į merus Maurikijus Grėbliūnas, apsistatęs keturiais miesto Tarybos nario mandatų siekiančiais kolegomis, prašo balsuoti už jį – patikimos komandos lyderį.
„Dėl šūkio ilgai diskutavome ir mūsų sąrašas nusprendė, kad šitas geriausias. Nežinau, dėl ko“, – didelės iniciatyvos ginti savo idėją nerodo lyderiu pristatytas M. Grėbliūnas.
Tik išdailintais veidais rinkėjus viliojantys dešinieji kol kas nerodo ir didelių pastangų įsipareigoti konkrečiais darbais, tarsi tikėdami, kad juos, jau sėdinčius valdžios olimpe, panevėžiečiai ir taip išrinks dar vienai kadencijai. Ką išrinkti dirbs, konservatoriai plačiajai visuomenei žada atskleisti prieš pat rinkimus
Socialdemokratė 66-erių Janina Gaidžiūnaitė, profesionalių fotografų išdailinta ir atjauninta mažiausiai penkiolika metų, skelbia, kad jai ir su raudonais šalikais per Laisvės aikštę žengiantiems palydovams svarbiausia – žmogus.
Jaučiasi jau laimėjęs
Svarbiausio Savivaldybėje politinio posto siekiantis Gintaras Šileikis, atrodo, pretenduoja į išvaizdai pirmenybę teikiančių rinkėjų balsus. Kandidatas nusprendė rinkėjus pavergti be žodžių.
Jo reklaminiame plakate nėra jokio šūkio, bet iš tolo šviečia plati holivudinė politiko šypsena. G. Šileikis aiškina, kad šūkis į plakatą tiesiog netilpo.
Mero posto link besiiriantis nepartinis Rytis Račkauskas turbūt jaučiasi laimėjęs ir be rinkimų. Savo plakate kandidatas prisistato: „Jūsų meras Rytis Račkauskas“, tarsi nepalikdamas panevėžiečiams kito pasirinkimo.
„Aš oponavau tokiam šūkiui. Mano asmeninė pozicija buvo nepasirodyti arogantiškai, bet komanda nusprendė, kad toks šūkis bus trumpiau ir paveikiau“, – nesiginčija R. Račkauskas.
Sąrašo „Mums svarbu“ pretendentai į miesto valdžią nusprendė, kad panevėžiečiams užteks mokykliniu žargonu užrašyto jų šūkio švieslentėje: „Užkniso. O tave?“
„Mes nenorime populistinių šūkių. Mūsų sąrašo žmonės kultūringi ir laikosi pozicijos nekritikuok, nes kažin ar pats geriau būtum padaręs šitoje vietoje“, – sako nepartinis kandidatas į merus Kęstutis Lukoševičius, šią kadenciją dirbantis miesto valdančiojoje daugumoje.
Su milijonieriumi – skuduryno fone
Į merus pretenduojantis liberalas Valdemaras Jakštas iš plakato populistiškai šaukia, kad mūsų miestas turi būti geriausias.
Ironišką šypseną panevėžiečiams sukėlė Liberalų sąjūdžio kandidatės į rajono merus Daivos Juodelienės reklaminis plakatas. Europarlamentaro Antano Guogos draugijoje nusifotografavusios D. Juodelienės šūkis „Viskas bus gerai“ atrodo labai neįtikinamai matant plakatą, iškabintą ant aptriušusio namelio, kuriame įsikūrusi dėvėtų drabužių parduotuvė. Tame pačiame pastate įsitaisęs ir Liberalų sąjūdžio rajono skyrius bei paties milijonieriaus europarlamentaro biuras. Tiesa, pats A. Guoga jame dar nė karto nėra apsilankęs.
„Aš nesureikšminu, kur mano plakatas kaba. Man juokingiau matyti brangiuose stenduose skruzdėliukus, nepatraukiančius žmonių dėmesio“, – „Sekundei“ tvirtino D. Juodelienė.
Triukšmadariai krūmuose
Rinkimams artėjant daugelis partijų Panevėžyje dar neišlindusios iš pogrindžio. Plačiajai visuomenei nematomi „tvarkiečiai“, anot jų kandidato į merus Sigito Čingos, neturi už ką prisistatinėti, nes partija neskyrė finansinės paramos panevėžiečiams kandidatams. Tiesa, „tvarkiečiai“ ir taip turi gerokai didesnį ginklą rinkimų kovoje nei jų oponentai – savo atstovus Panevėžio valdžioje. Vis dėlto S. Činga pripažįsta, kad jų vadovavimas miestui gali rinkimuose ne padėti, o pakišti koją. Rinkimų plakatai.
„Opozicija valdžią gali daug kritikuoti už tai, kas nepadaryta, o tikrai ne visi darbai padaryti“, – mato grėsmę S. Činga.
Tačiau visą kadenciją daugiausia triukšmo kėlusios miesto Tarybos opozicinės partijos artėjant rinkimams sulindo į krūmus. Ne kalbomis, bet konkrečiais nuveiktais ir planuojamais darbais rinkėjams neskuba prisistatyti nei politikės vilke laikoma kandidatė į merus „valstietė“ Gema Umbrasienė, nei miesto Tarybos posėdžiuose skardžiu balsu ir ne visada taktiškomis replikomis pasižymėjusi Liberalų sąjūdžio į merus stumiama Zita Kukuraitienė.
Blanki reklama – signalas rinkėjui
Įvertinęs kandidatų pasispardymus dėl rinkėjų balsų, viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas mano, kad Panevėžio politikai nebejaučia azarto ir didelio intereso sudominti rinkėjus nei rinkimų programomis ir kampanijomis, nei asmenybėmis.
„Politinė kultūra Panevėžyje ne per vieną, o per keletą kadencijų yra stipriai nusmukusi. Todėl ir matome mieste tokią liesą rinkimų kampaniją. Jei bent jau du mėnesius iki rinkimų būtų didesnis politinis šou, panevėžiečiai būtų gerąja prasme dirginami domėtis kandidatais, klausinėti, kas tu toks, ką žadi ir ką įsipareigoji padaryti? Bet dabar politikai naudojasi pasliko piliečio būsena. Jie nesistengia parodyti didesnės jėgos ir azarto rinkimų kampanijose“, – „Sekundei“ teigė L. Kontrimas.
Anot viešųjų ryšių specialisto, blanki rinkimų kampanija gali būti rimtas signalas rinkėjams, kad Panevėžyje nebėra asmenybių, gebančių sukurti pozityvią intrigą, o kandidatai tiesiog juda iš inercijos, kaip ir visa politinė kultūra.
Partijose suokalbiai
Net dominuojančios Panevėžio valdžioje didžiosios partijos, rinkimams nepasistengusios pateikti ryškių asmenybių – stiprių lyderių ir komandų, tuo tarsi demonstruoja aroganciją, kad ir neįdėjusios didelių pastangų tiki savo pergale.
„Didžiosios partijos savo pasiekimų ir šlovės viršūnėje užmigo. Ir daro didelę žalą neleisdamos politinei kultūrai plėtotis. Valdžioje esanti pasyvi politinė jėga gali trukdyti atsirasti naujoms asmenybėms netgi savo partijų skyriuose. Suokalbiška pozicija su partijų vadovais, kad patikimas, žinomas žmogus rinkimuose nenuvils, sukuria klampios inercijos vaizdą, koks dabar ir matomas Panevėžyje“, – konstatuoja L. Kontrimas.
Anot jo, neturėtų stebinti, kad vizualiai beveik nesireklamuoja visuomeniniai komitetai. Lietuvos politinė sistema yra taip sudėliota, kad valstybės biudžeto paramą gauna tik Seime esančios partijos.
„Visi kiti politiniai judėjimai negali gauti kitos paramos, nebent patys piliečiai suneš jiems po medinį šaukštą. Todėl negalima net lyginti tokių komitetų rinkimų kampanijų su politinių partijų, kurios, net keista, turėdamos milijonines valstybės dotacijas išleidžia plakatus su šūkiais, primenančiais gūdžiausius sovietinius laikus. Panevėžyje tokius ir matome“, – sako viešųjų ryšių specialistas.
Netiki žmogumi be azarto
L. Kontrimo teigimu, vangi rinkimų kampanija rinkėjui perduoda labai aiškią žinią apie kandidatą, prisidengusį populistiniais, niekuo neįpareigojančiais šūkiais.
„Niekada netikiu žmogumi, kuris kažko siekia be jokio azarto, atsidavimo, polėkio. Toks žmogus arba prievarta stumiamas į valdžią, arba eina daryti nešvarių darbų, arba tiesiog yra žioplas. Nė vieno iš jų valdžioje nenorėčiau matyti. Politikas turi būti šiek tiek aktorius, nors ir šveplas, nors ir nemoka šokti, privalo išmokti bent vieną kadrilį“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, bene viena iš esminių kandidatų daromų klaidų – pernelyg didelis pasitikėjimas virtualiąja erdve ir socialiniais tinklais. Vis dėlto internetas tėra tik vienas iš kanalų, kuriuo skleidžiamas rinkimų kampanijos turinys. Jei jis – neįdomus, nykus, nekonkretus, kandidato įvaizdžio neišgelbės.
„Jei politinė figūra yra žiopla, kažkieno tik pastūmėta arba tiesiog neturinti valios, ji nesugebės sukurti gero rinkimų kampanijos turinio. Tokie žmonės paskui patys blogai jausis valdžioje, patirs psichologines dramas dėl to, kad dirba nemėgstamą darbą. Geriau jiems neužimti vietos valtyje“, – teigia L. Kontrimas.
Viešųjų ryšių specialistą stebina, kad Panevėžio kandidatai, susikoncentravę į vizualinę, sovietmečiu atsiduodančią reklamą, rinkimų programą nukelia į paskutinę vietą. Pasak L. Kontrimo, būtent programa, konkretūs įsipareigojimai rinkėjui turi būti kertiniu rinkimų kampanijos akmeniu.
„Blogai, kad Lietuvoje nesusiformavo asmeninė politikų atsakomybė. Dar veikia sovietmečio liekanos, kai galioja visuotinė atsakomybė. Dėl to kai kurie kandidatai drįsta eiti į rinkimus tik su plakatais ir nuvalytu kostiumu“, – mano L. Kontrimas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
