Tačiau tai negalutiniai duomenys, nes dar laukiama antradienį atvežamų septynių vokų su balsais, kurie buvo atiduoti per išankstinį balsavimą, bet buvo pasimetę. Atplėšus juos, paaiškės, kam Utenos apygardoje rinkėjai išreiškė didžiausią pasitikėjimą.
Kol kas apygardos rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokole nurodoma, kad už E. Pupinį rasti 7 072 balsai, o už G. Palucką – 7 070.
„Yra dviejų balsų skirtumas. Pupiniui daugiau“, – BNS teigė Utenos rinkimų apygardos komisijos pirmininkė Rolanda Gudynienė.
Pasak jos, perskaičiuojant balsus paaiškėjo, kad buvo „susimaišę galiojantys biuleteniai su negaliojančiais“.
„Pasiskirstė su negaliojančiais, atsirado daugiau negaliojančių, kai kurie buvo neantspauduoti biuleteniai. Radom priskaitytus kaip galiojančius, bet nebuvo apylinkės anspaudo. Gal porą tokių buvo. Taip vienoj apylinkėje vienam nusiėmė (balsas – BNS), o kitoje – prisidėjo. Bet tokių apylinkių nebuvo daug. Daugumoje suskaičiuoti balsai tvarkingai buvo. Bet buvo kelios, kur buvo neatitikimai“, – aiškino R. Gudynienė.
Pasak jos, antradienį prieš pietus laukiama pašto kurjerio su dar septyniais balsavusių gyventojų vokais.
„Kai gausime tuos vokus, skambinsime į Vyriausiąją rinkimų komisiją, partijų atstovams, gal jie norės jų atplėšime dalyvauti“, – R. Gudynienė.
Pirmajame ture daugiau palaikymo sulaukė E. Pupinis – už jį balsavo 29,46 proc. rinkėjų, už G. Palucką – 19,99 procento.
Iki šiol į Seimą niekada neišrinktas G. Paluckas Utenoje kandidatavo pirmą kartą. 2016 metais jis savo laimę bandė Fabijoniškių apygardoje, tačiau surinkęs 10,22 proc. balsų, į antrą turą nepateko.
Dar kartą į Seimą G. Paluckas patekti bandė pernai Žirmūnų apygardoje, tačiau tuomet pralaimėjo tuometinei Vilniaus savivaldybės tarybos narei konservatorei Paulei Kuzmickienei.
E. Pupinis Seimo nariu dirbo 2004–2012 metais ir pastaruosius ketverius metus.
