Tokį siūlymą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas penktadienį išsakė saugiam eismui skirtoje konferencijoje Seime. Anot jo, tai būtų viena priemonių kovojant su karu keliuose. Socialdemokratų deleguotas teisingumo ministras Juozas Bernatonis pranešė registravęs pasiūlymą Baudžiamajam kodeksui, kad neblaivūs vairuotojai, kurių kraujyje būtų daugiau kaip 1,5 promilės, rizikuotų būti baudžiami iki dvejų metų nelaisvės.
J. Sabatauskas teigė, kad situacija Lietuvos keliuose gerėja, bet šalis dar išlieka tarp turinčių didžiausią žuvusių per avarijas skaičių Europoje.
„Nemažai įvykių nutinka dėl neblaivių vairuotojų. Šiuo metu Seime diskutuojama dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir atsakomybę siūloma taikyti tiems neblaiviems vairuotojams, kurie vairuoja iki 1,5 promilės. Kurių neblaivumas būtų didesnis, formuojasi nuomonė, kad girto vairavimas yra tyčinis veiksmas“, – sakė J. Sabatauskas.
„Šiuo metu (dėl neblaivaus vairuotojo – BNS) atsitikus eismo nelaimei, Baudžiamasis kodeksas tai traktuoja kaip neatsargią nusikalstamą veiką. Vis dėlto girtumas nėra neatsargus ar netyčinis. Yra tokia nuomonė – esant didesniam negu 1,5 promilės girtumui galbūt reikia taikyti baudžiamąją atsakomybę. Ar pavyks mums priimti tokį pakeitimą, parodys gyvenimas“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Jis teigė, kad Lietuvoje žuvusių per dešimtmetį skaičius yra sumažėjęs nuo maždaug 700 iki 250 per metus, bet tai – vis tiek vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Šiemet Lietuvos keliuose esą jau žuvo 220 žmonių.
Pernai Lietuvos keliuose žuvo mažiausiai žmonių, palyginti su kitais nepriklausomybės metais, – nutrūko 258 gyvybės. Metais anksčiau žuvusiųjų buvo 302.
Teisingumo ministras J. Bernatonis pranešė registravęs siūlymą dėl baudžiamosios atsakomybės neblaiviems vairuotojams. Pasak jo, pastarųjų metų statistika rodo, kad egzistuojančios priemonės neatgraso vairuotojų nuo vairavimo išgėrus.
„Taikomos administracinės priemonės ne visuomet padeda pasiekti tikslus. Atsiranda poreikis svarstyti griežtesnės atsakomybės klausimą. Manytina, kad baudžiamoji atsakomybė už tokio pobūdžio veiksmus būtų kur kas efektyvesnė nei administracinė“, – sakė ministras.
Jis paskelbė registravęs siūlymą nustatyti baudžiamąją atsakomybę tiems asmenis, kurie vairavo būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai kraujyje alkoholio – daugiau nei 1,5 promilės, taip pat tiems, kurie vengė pasitikrinti blaivumą, taip pat alkoholį vartojusiems, kai sukėlė įvykį, – už tai asmeniui grėstų bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Ministras pabrėžė, kad laisvės atėmimas būtų kraštutinė priemonė, o prevenciškai vairuotojus veikti turėtų galimybė gauti teistumą.
„Pritaikius asmeniui baudžiamąją priemonę atsiranda teistumas, o su tuo –susiję neigiami padariniai. Aš manau, tai būtų pakankamai efektyvi priemonė, nes visos kitos neduoda rezultato ir per daug dažnai vairuotojai dar sėda prie vairo išgėrę, o kai kurie tuo dar ir puikuojasi. Reikia turėti omenyje, kad laisvės atėmimo bausmė turėtų būti vertinama kaip paskutinė priemonė, kai kitos alternatyvios bausmės nepadėtų pasiekti bausmės tikslų – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamos veikos darymo“, – sakė J. Bernatonis.
„Statistika rodo, kad neblaivių asmenų vairavimas – Lietuvoje dar labai plačiai paplitęs reiškinys. Pavyzdžiui, 2013 metais dėl neblaivių vairuotojų kaltės nutikę eismo įvykiai sudarė 8 proc. visų registruotų įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. 2013 metais išaiškinta 365 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidimų, iš jų 13 tūkst. padaryti neblaivių vairuotojų“, – statistiką pateikė teisingumo ministras.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
