Teikiamajame Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) papildyme lieka tik kanapės ir jų produktai – už visų kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimą grėstų atsakomybė pagal Baudžiamąjį kodeksą, kaip yra numatyta dabar.
Jeigu asmuo pakartotinai įkliūtų su kvaišalais, jis galėtų būti įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose, taip pat jam tektų susimokėti ir didesnę baudą – iki 400 eurų.
Teikiamajam ANK papildymui pritarė 6 Seimo komiteto nariai, o 2 susilaikė.
Tačiau A. Širinskienės teigimu, baudų dydis, kuris numatytas kodekso papildyme, yra per mažas.
„Aš suprantu, kad labai gaila narkomanų, jie nedaug uždirba ir pinigų neturi baudoms susimokėti (aš taip jau ironizuoju), bet sankcija, kuri yra numatyta, suprantant veiklos pavojingumą, yra švelniai tariant – maža. Jos dydis [nedidelis], vargu, ar po infliacijos tiek dozė kainuoja.
Aš jau nekalbu apie tai, kad yra sankcija kaip „įspėjimas“, kuri iš viso niekaip nemotyvuos eiti ir gydytis ar eiti ir klausyti kažkokias programas. Mano galva, reiktų dar labai gerai pagalvoti ir dėl visų sankcijų dydžių“, – pridūrė A. Širinskienė.
Parlamentarės teigimu, taip pat gali būti sunku pagrįsti, kodėl ne visos narkotinės medžiagos įtrauktos į sąrašą, bet tik kanapės ir jų produktai.
„Tai daugiau politinis sprendimas negu kažkoks mokslinis. Aš manau, kad kai kuriuos kitus aspektus tikrai gal būtų galima pataisyti. Tarkime, ANK yra su tam tikrais mokymais, kuriuos asmuo išklauso ir jis yra išleidžiamas nuo atsakomybės. Ten baigiasi sąrašas ties „kitos programos“. Ką reiškia kitos programos? Užteks sodininkystės kursus paklausyti, kad nuo sodininkystės būtų atleista?
Aš manyčiau, kad turėtų būti baigtinis sąrašas programų, kad nesusidurtume su kuriozinėmis situacijomis, kada kodeksas kaip ir leidžia bet kokią programą išklausyti ir žmogui sukuria lūkestį, kad jis bus atleistas“, – nurodė A. Širinskienė.
„Sutinku su kolege Agne, kad sunku išskirti ir kodėl reikia išskirti, bet tokia buvo kai kurių frakcijos narių ar frakcijos dalių nuomonė, kad jeigu bus taip, projektas gali tikėtis sėkmės“, – į parlamentarės teiginius sureagavo komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Visgi valstietis Algirdas Stončaitis svarsto, ar apskritai yra teisingas žingsnis dekriminalizuoti narkotines medžiagas.
„Kadangi tai sąmoningai daroma, kai užsikabinama už kanapių. Pritariu gerbiamos Širinskienės nuostatai, bet negaliu pritarti, kad išvis išbrauktume. Kas yra susiję su kokiu nors alkoholizmu, mes turime konkrečias numatytas vairavimo išgėrus programas, kurios yra numatytos. Bus didelė nauda visiems. Todėl aš manyčiau, pritardamas pirmam siūlymui, kad reikėtų apibrėžti šitas programas. O kaip jas, ar labai konkrečiai surašyti, ar kitaip, bet jas tikrai reiktų apibrėžti“, – pabrėžė jis.
Po pasitarimo nutarta išbraukti siūlymo 3 punkte minimas „kitas programas“, teigiant, kad reikia sukonkretinti prevencinių programų pobūdį.
Seimas anksčiau yra patvirtinęs Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą, kurioje įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.
2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimo.
Seimas taip pat 2021 m. atmetė Laisvės partijos narės Morganos Danielės iniciatyvą dėl narkotikų dekriminalizavimo priėmimo etape. Dabar šio klausimo ėmėsi Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
