Vida Tavorienė VL žurnalistė
Pernai pakeitus laukinių gyvūnų padarytos žalos skaičiavimo metodiką padaugės darbo teismams. Panevėžio miškų urėdija nesutinka ūkininkams mokėti bemaž padvigubėjusią kompensacijų sumą ir ruošiasi bylinėtis su Panevėžio rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos skaičiavimo komisija.
Jau ne vienus metus ūkininkai piktinosi, kad jie priversti remti politikų ir verslininkų pramogines medžiokles. Pramogai komercinės arba profesionalios medžioklės plotuose priveisti laukiniai gyvūnai niokoja pasėlius, o žemdirbiai iki šiol gaudavo simbolines kompensacijas. Šiemet už laukinių gyvūnų padarytą žalą jiems apskaičiuota kur kas didesnė suma, tačiau ji gali nepasiekti žemdirbių sąskaitų.
Išgirdo skundų
„Leiskite patiems užsiimti medžiokle arba keiskite žalos skaičiavimo tvarką“, – tokius reikalavimus Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms prašė perduoti praėjusių metų pradžioje į Panevėžio rajono savivaldybę sugužėję žemdirbiai. Jų kantrybė trūko iš savo pasėlių vaikant būrius medžiojamųjų gyvūnų, pasklidančių iš komercinės medžioklės plotų, esančių valstybiniuose miškuose.
Sena tiesa, kad medžioklėse tvirtinama vyriška draugystė, lydima palankių sandorių. O mūsų politikus ir aukštus pareigūnus neretai lydi skandalai dėl pramoginių medžioklių. „Politikai, verslininkai pramogauja medžiodami, o mes patiriame nuostolių. Jei valstybė turi tokių plotų, juose gausina žvėrelių populiaciją, tegu pasirūpina, kad jie neniokotų mūsų pasėlių. O jei nesugeba apsaugoti, tegu padoriai atlygina“, – sakė ultimatyviai nusiteikę ūkininkai.
Jų skundas buvo išgirstas. Pernai žemės ūkio ir aplinkos ministrai pakeitė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui skaičiavimo metodiką. Žvėrių padaryti nuostuoliai pradėti skaičiuoti pagal kiekvieno ūkio pasėlių derlingumą. Anksčiau jie buvo skaičiuojami pagal vidutinį viso rajono pasėlių derlingumą. Pakeitus laukinių gyvūnų padarytos žalos nustatymo tvarką patirta daugiau nuostolių. Tai palanku gerus derlius imantiems ūkininkams. Tačiau išaugusia kompensacijų suma miškininkai nebuvo patenkinti. Jie ruošiasi bylinėtis su Panevėžio rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos skaičiavimo komisija.
„Jei urėdija bandys atsiriboti nuo kompensacijų, sulauks didelio ūkininkų pasipiktinimo. Jų pasėliuose kasmet ganosi didelės žvėrių kaimenės, nuostoliai akivaizdūs“, – įsitikinęs šios komisijos pirmininkas žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis.
Iš pasėlių lieka plynas laukas
Pasak V.Jakubonio, pernai apskaičiuota laukinių gyvūnų žemdirbiams padaryta žala yra rekordinio dydžio, t. y. apie 315 tūkst. Lt (užpernai buvo 186 tūkst. Lt). Tai – dar negalutinė suma, nes mažesni ūkininkai tvarko supaprastintą buhalterinę apskaitą, todėl jų patirti nuostoliai bus skaičiuojami pagal vidutinį rajono pasėlių derlingumą. Šie rodikliai dar nėra suvesti.
Daugiausia eibių ūkininkams padarė komercinės medžioklės plotuose gyvenantys laukiniai gyvūnai. Jų padarytą žalą – apie 241 tūkst. Lt – turi atlyginti Panevėžio miškų urėdija. Stumbrų žala įvertinta 71 tūkst. Lt. Šių galiūnų, kaip ir vilkų (jų padaryta žala – 442 Lt), padarytus nuostolius turi kompensuoti Aplinkos ministerija. Daugiau nei 2 tūkst. Lt ūkininkams turės atlyginti medžiotojų būreliai.
Anot Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo, šalia komercinės medžioklės plotų ūkininkauja gausius derlius išauginantys stambūs ūkininkai, žemės ūkio bendrovės. Todėl, pasikeitus žalos skaičiavimo metodikai, išaugo ir kompensacijų suma.
„Buvusi metodika visiškai neatitiko realybės. Bendras pasėlių derlingumo vidurkis yra gana žemas. Jei tik tokį derlių išauginčiau, jau seniai būčiau bankrutavęs“, – buvusią netobulą laukinių gyvūnų padarytos žalos skaičavimo tvarką kritikavo Panevėžio rajono ūkininkas Saulius Račkauskas. Jis pastebėjo, kad ir pagal naują metodiką apskaičiuotos kompensacijos neatlygina patirtų nuostolių. „Dideliuose masyvuose sunku įvertinti žalą. Štai vienas mano laukas – 90 ha, jį apeiti reikia pusantros valandos! Kaip pamatyti visas gyvūnų padarytas eibes? Kai būna sunkios žiemos, mūsų pasėliai –pagrindinis pašaras žvėreliams. Kai praeina kokių 80 elnių banda, būna tragiška“, – sakė ūkininkas, kurio apie 80 proc. pasėlių (per 800 ha) dažniau ar rečiau apsilanko laukiniai gyvūnai.
S.Račkauskas atkreipė dėmesį, kad žvėrys į pasėlius užklysta ir vasarą, tačiau tokiu metu padarytos žalos niekas neįvertina ir nekompensuoja. „Pasėliuose šernai suguldo tokias brydes, kad pražūva nemažai derliaus“, – pastebėjo bulves, daržoves javus ir rapsus auginantis stambaus ūkio savininkas. Suniokoti pasėliai – ne vienintelės žvėrių padarytos eibės. Anot ūkininkų, šernai išrausia nemažas duobes, į kurias įsmukusi lūžta daug kainuojanti šiuolaikiška žemės ūkio technika. „Ūkininkai dėl to skundėsi. Tačiau nesugalvojome formulės, kaip apskaičiuoti tokius praradimus“, – rankomis skėsčiojo V.Jakubonis.
Ruošiasi bylinėtis
Miškininkams atrodo, kad ūkininkų apetitas gali būti ne visai pagrįstas. „Aišku, laukiniai gyvūnai padaro žalos. Tačiau šiemet ji – kone dvigubai didesnė nei pernai. Mūsų darbuotojai dabar aiškinasi, kad jie įžvelgia tam tikrų netikslumų ir ruošia ieškinį teismui“, – sakė anksčiau be teisminių ginčų ūkininkams kompensacijas mokėjusios Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo pareigas einantis Vaclovas Šiušis. Urėdijos vadovas siūlė palyginti trejų pastarųjų metų duomenis. 2013 m. balandžio 1 d. duomenimis, Panevėžio miškų uredijos valdomuose profesionalios medžioklės plotuose buvo 20 stumbrų, 8 briedžiai, 492 taurieji elniai, 322 stirnos, 258 danieliai, 569 šernai. O per medžioklės sezoną, trunkantį nuo 2012 m. balandžio iki 2013-ųjų balandžio, sumedžioti 55 taurieji elniai, 23 stirnos, 16 danielių, 326 šernai, 11 bebrų. 2012 m. balandžio 1 d. buvo 10 briedžių, 506 taurieji elniai, 299 stirnos, 238 danieliai, 561 šernas. Tais metais stumbrų nebuvo užfiksuota (manoma, kad jie buvo nuklydę į kitą rajoną). Sumedžiota 70 tauriųjų elnių, 32 stirnos, 12 danielių, 294 šernai, 27 bebrai.
2011 m. balandžio 1 d. apskaičiuota 17 stumbrų, 17 briedžių, 546 taurieji elniai, 716 stirnų, 228 danieliai, 485 šernai. O sezono metu sumedžioti 89 taurieji elniai, 34 stirnos, 8 danieliai, 227 šernai, 53 bebrai. „Matome, kad didelių pokyčių neįvyko, žvėrių nepadvigubėjo, o apskaičiuota žala – beveik du kartus didesnė“, – savo argumentus dėstė V.Šiušis.
Miškininkai nesipurto pareigos prižiūrėti komercinės medžioklės plotuose besiganančius laukinius gyvūnus. Tačiau jie norėtų, kad ir ūkininkai, užuot tik laidę priekaištus kitiems, patys ieškotų būdų, kaip apsaugoti pasėlius. „Mes naudojame ir žvėris atbaidančius repelentus, ir garsines priemones, ir elektrinius piemenis. Bet kartais būna sudėtinga privažiuoti prie pasėlių, nes jie sėjami iki pat miško. Kai kurių ūkininkų nuostata griežta: žemė – mano, o žvėrys – jūsų“, – į ūkininkų geranoriškumą apeliavo urėdijos vadovas. Panevėžio miškų urėdija turi daugiau kaip 10 tūkst. ha komercinės medžioklės plotą. V.Šiušis skaičiavo, kad gyvūnų padarytos žalos nustatymo komisijos pateikta kompensacijų suma sudarytų apie 40 proc. iš profesionalios medžioklės gaunamų pajamų.
Tarp kūjo ir priekalo
V.Jakubonis pastebėjo, kad laukinių gyvūnų padarytiems nuostoliams įvertinti sudaryta komisija kasmet atsiduria tarp kūjo ir priekalo. „Tenka teistis su medžiotojų būreliais, kurie kartais ginčijasi dėl nustatytos žalos. Šiemet grasina ir urėdija. Miškininkai turėtų suprasti, kad ūkininkų nuostoliai tikrai nemaži“, – žemdirbius gynė Panevėžio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas.
Ūkininkai įsitikinę, kad komercinės medžioklės plotuose gyvenančių žvėrių populiacija nepakankamai reguliuojama, nes miškininkai esą suinteresuoti užsieniečių ir Lietuvos turtuolių pramoginėmis medžoklėmis. „Profesionalios medžioklės plotuose laukinių gyvūnų tankumas 2–3 kartus didesnis nei medžiotojų būrelių plotuose. Tokios kaimenės taip sunaikina pasėlius, kad lieka tušti laukai“, – ūkininkams pritarė ir V.Jakubonis.
Medžioklės populiarėja
Žemdirbių skundų negauna ir jokių kompensacijų jiems nemoka mažesnius komercinės medžioklės plotus turinčios miškų urėdijos. „Jau daug metų žalos atlyginimo nemokėjome. Mūsų profesionalios medžioklės plotai nedideli, žvėrių nedaug, tad ir didelių eibių jie neprikrečia“, – sakė Raseinių miškų urėdijos vadovas Antanas Kilčiauskas.
Tačiau urėdas pastebėjo, kad susidomėjimas komercinėmis medžioklėmis auga. Anot jo, Raseinių miškai netraukia Lietuvos politikų, bet verslininkai, medikai čia mėgsta pamedžioti. Urėdija sulaukia ir užsieniečių užsakymų. Urėdijos miškuose yra medžioję suomiai, švedai, danai ir kt.
„Dalyvavimas organizuotoje medžioklėje su varovais bei šunimis vienam asmeniui kainuoja apie 250 Lt per dieną, nesvarbu, ar sumedžiojamas laimikis, ar ne. Tarkime, už sumedžiotą elnę ar jos jauniklį reikia sumokėti dar 200 Lt. Medžiotojas papildomai sumokama ir už žvėrieną, jei norima jos įsigyti. Jei sumedžiojamas patinas, dar sveriami ragai. Prieš kokį dešimtmetį buvo sumedžiotas elnias, kurio ragai svėrė daugiau kaip 9 kg. Jie kainavo apie 15 tūkst. litų“, – komercinių medžioklių kainas atskleidė Raseinių miškų urėdas. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, komercinės medžioklės plotus turi 21 miškų urėdija. Komercinę medžioklę galima vykdyti 78 tūkst. ha, arba 3,6 proc. Lietuvos miškų.
