Ketvirtadienį Kauno miesto taryba nutarė panaikinti šių metų liepos 14 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo Taikos pr. 147, Kaune, detaliojo plano patvirtinimo“.
Toks žingsnis žengtas po to, kai gruodžio 21 d. buvo užregistruotas 20-ies Tarybos narių parašais patvirtintas raštas, kuriame pabrėžiama, jog liepos 14 d. sprendimas buvo priimtas neturint tam teisinio pagrindo.
„Šioje salėje buvo tris kartus pristatyti planai tame sklype statyti naują jėgainę. Pirmą kartą buvo kalba apie 1 mlrd. litų investicijų. Antrą kartą pristatyti planai statyti multifunkcinę kuro jėgainę. Kai trečią kartą buvo paskelbti planai statyti 350 MW jėgainę už 1 mlrd. litų, supratau, kad jokios naujos elektrinės čia nebus. Juk tokių kainų šiandien nėra. O kalbant apie tas milijardines investicijas, savaime aišku, jog už jas turėtų sumokėti šilumos vartotojai. Investicijos galėtų atsipirkti tik iš šilumos kainų tarifų“, – tarybos posėdyje kalbėjo tarybos narys Gediminas Žukauskas. Dėl sprendimo naikinti detalaus plano patvirtinimą 21 tarybos narys balsavo už, 1 – susilaikė ir 13 tarybos narių balsavo prieš.
„Jokio oficialaus pasiūlymo investuoti milijardą litų į naujos elektrinės statybą Kaune miesto savivaldybė nėra gavusi – tik žodinę informaciją skirtingais variantais. Be to, naujos dujomis kūrenamos elektrinės statyba nesutampa nei su Kauno miesto aprūpinimo šilumos energija strateginėmis gairėmis, nei su Lietuvos Respublikos energetinio saugumo strategija“, – teigiama Kauno politikų pasirašytame rašte.
Kaip naujienų agentūrai ELTA aiškino Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, šių metų birželį savivaldybės taryba buvo nusprendusi šio detalaus plano netvirtinti. Jis politikų atmestas ne vieną kartą. Tačiau liepos viduryje, kai Kauno miesto meras dar buvo Rimantas Mikaitis, priimtas sprendimas tvirtinti detalųjį planą.
„Jokių abejonių, kad “Gazprom„ visai nesirengia investuoti Kaune nebeliko, kai atsirado oficialus patvirtinimas, jog jis viešai skelbia apie jam priklausančios Kauno termofikacinės elektrinės pardavimą. Vadinasi, detalusis planas būtų kaip saldainio popieriukas. Elektrinė – saldainis, o planas, reiškiantis galimybę plėstis didesniame sklype, – priedas prie prekės. Tokiu būdu prekės kaina auga, o kieno sąskaita? Kauno“, – įsitikinęs meras.
Balsuojant dėl detalaus plano net ir tarp atskirų tarybos frakcijų narių būta skirtingų nuomonių, o Tvarkos ir teisingumo partijos atstovai iš viso nebalsavo. Tačiau tie Kauno politikai, kurie pasisakė už sprendimą, teigė: paskelbus, jog pagrindinio UAB „Kauno termofikacinė elektrinė“ akcininko koncerno „Gazprom“ direktorių taryba priėmė sprendimą parduoti turimas elektrinės akcijas, tapo visiškai akivaizdu, kad „Gazprom“ ne tik nesiruošia vykdyti investicinių įsipareigojimų, bet ir neketino statyti naujos elektrinės sklype Taikos pr. 147.
„Mums nepanaikinus liepą priimto sprendimo ir koncernui “Gazprom„ pardavus savo turimas KTE akcijas, vėliau praktiškai taps neįmanoma pritaikyti sankcijų dėl investicinių įsipareigojimų neįvykdymo pagal 2003 m. elektrinės pardavimo sutartį. Išeitų taip, kad Kaunas pats “nubrauktų„ visus “Gazpromo„ įsiskolinimus ir atleistų nuo įsipareigojimo įvykdymo. Tokiu būdu Kauno miestui būtų padaryta didelė turtinė žala“, – Eltai sakė buvęs Kauno meras, dabar tarybos narys Arvydas Garbaravičius.
2003 m. elektrinę įsigijusi koncernui „Gazprom“ priklausanti UAB „Kauno termofikacinė elektrinė“ (KTE) sutartimi įsipareigojo iki 2018 m. į elektrinę investuoti 400 mln. litų. Tačiau šie įsipareigojimai nėra vykdomi. Nemodernizavus įrangos, KTE artimiausiais metais nebeatitiks Europos sąjungos direktyvų reikalavimų, todėl ženkliai pakils atmosferos taršos mokesčiai, darantys tiesioginę įtaką vartotojų šilumos kainai.
„Per dešimt metų “Gazpromas„ savo įsipareigojimų Kaunui neįvykdė, ir aišku, visai nesiruošia vykdyti. Tai – ne tik mūsų nuomonė. Tą patį patvirtino ir arbitražo teismo paskirtos elektrinei milijoninės baudos“, – teigė Kauno meras.
