Tačiau yra ir kita medalio pusė – paprastesnis atleidimas iš darbo, mažesnė išeitinė kompensacija, darbo grafiko sudarymas pagal esantį darbo kiekį, bazinės pensijos perkėlimas į valstybinio biudžeto sistemą. Todėl net nespėjęs įsibėgėti, modelis jau spėjo sulaukti daug kritikos. Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė viešojoje erdvėje jį pavadino pasiūlymų kratiniu, o finansavimą - 5 milijonų litų išbarstymu, esą, Vyriausybė šį darbą turėjo atlikti nemokamai. Tiesa, pati A. Pabedinskienė teigia, kad projektui skirta 3,1 mln. lt.
Portalas Balsas.lt nusprendė pasidomėti, ką apie šį socialinį modelį mano Seimo nariai. Pakalbintieji Eligijus Masiulis, Jurgis Razma ir Algirdas Sysas sutarė, kad projektas yra gerokai per brangus ir galbūt buvo įmanoma skirti gerokai mažesnę sumą jo įgyvendinimui, tačiau dėl paties socialinio modelio politikų nuomonės išsiskyrė.
E. Masiulis: tai yra lėšų švaistymas
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis teigė, kad labiausiai jį neramina šio projekto atsiradimo aplinkybės: „Man atrodo, kad pirmiausiai turėjo vykti diskusija politinėje taryboje arba tarp partijų lyderių, kur būtų apsispręsta, kuriuo keliu einama, o jau tada mokslininkai turėtų modeliuoti pagal vienokį ar kitokį politinį apsisprendimą. Dabar viskas padaryta atvirkščiai.“
Seimo narys sako, kad šis socialinis modelis susilaukia labai daug prieštaringų vertinimų, nors neneigia, kad jame yra ir gerų dalykų, esą, jau atėjo laikas peržiūrėti darbo santykius ir padaryti juos lankstesnius, atitinkančius šiandieninę realybę.
Tačiau, anot politiko, kalbant apie pensijų reformą, kuri pasižymi taškų kaupimu (didėjant atlyginimui – didėja pensija) ir yra socialinio modelio viena iš sudedamųjų dalių, tai tokį projektą prieš keletą metų Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis siūlėsi padaryti nemokamai.
Paklaustas, ar mano, kad šis projektas tėra lėšų švaistymas, E. Masiulis sakė: „Aš manau, kad taip. Nemažą dalį projekto lėšų gavo ta pati Socialinės aplinkos ir darbo ministerija. Jie ten gauna atlyginimą, o dabar dar ir papildomų pinigų, tai yra pasipinigavimas.
Kitas dalykas, dalis pinigų yra išleista netikslingai, nes gali taip atsitikti, kad tas modelis liks stalčiuje ir tada kils klausimas, kas grąžins mokesčių mokėtojų pinigus.“ Pasak E. Masiulio, A. Pabedinskienė, lankydamasi jų frakcijos posėdyje, užtikrino, kad galutinė dalis pinigų gali būti išmokėta tik tokiu atveju, jei socialinis modelis virs realybe, bus priimti įstatymai, o iki to dar labai toli. Gali būti, kad pritrūks politinės valios.
J. Razma: mokslininkai galės užsidirbti
Kitas kalbintas parlamentaras J. Razma kalbėjo, kad jo nuomonė apie šį projektą yra gera: „Prie šio projekto pasidarbavo geriausi Lietuvos specialistai, perimdami gerąją europinę patirtį. Man atrodo, kad šis modelis vaizduojamas ištraukiant vieną kažkokią detalę, užsipuolant galbūt per daug liberalias nuostatas Darbo kodekse ar gąsdinant naujų mokesčių perspektyva. Siūlau šį projektą matyti, kaip visumą, su galimybe jį įgyvendinti žingsnis po žingsnio.“
Politikas teigia, kad projekte siūlomas tam tikros dalies Sodros mokesčio perkėlimas į gyventojų pajamų mokestį yra sveikintinas, nes didesnės įplaukos leis padidinti bazinę pensiją, kuri jau nepriklauso nuo draudiminių dalykų.
J. Razma iš dalies pritaria, kad siūlomi pakeitimai Darbo kodekse yra labiau parankūs darbdaviams nei darbuotojams, tačiau taip pat sako, jog verslas irgi turi išgyventi. „Jeigu įsivaizduotume, kad absoliutus gėris yra kuo didesnis ribojimas atleisti darbuotoją ir kuo didesnė išmoka jį atleidžiant, tada taip, tačiau su tokiu požiūriu mes pamirštame, kad verslas irgi turi egzistuoti ir jam ne visada lengva tokį socialinį krūvį pakelti“, - sakė politikas.
Jis pripažįsta, kad užsakymas galėjo kainuoti gerokai pigiau, tačiau asmeniškai paklausęs premjero Algirdo Butkevičiaus, ar buvo nustatyti, kokie nors piktnaudžiavimai, lėšų švaistymas, tačiau išgirdo neigiamą atsakymą.
Seimo narys džiaugiasi, kad buvo spėta įsisavinti Europos Sąjungos šiam projektui skirtas lėšas ir dabar jame dalyvaujantys mokslininkai galės uždirbti: „Galbūt Vyriausybės tarnautojai šį projektą galėjo įgyvendinti nemokamai, kaip ir siūlė Prezidentė, tačiau kai duodama užsidirbti mūsų mokslininkams ir jie tuo pačiu plečia savo akiratį, atlieka tyrimus, tai nėra blogai, nes nemanau, kad mūsų mokslininkai labai finansuojami“. Tačiau J. Razma abejoja, ar Vyriausybė šį projektą ryžtingai teiks Seimui.
A. Sysas: socialinis modelis atitrūkęs nuo realybės
Lietuvos Socialdemokratų partijos narys A. Sysas teigia, kad projektas yra labai daug įstatymų apimantis, tačiau svarbiausi yra Darbo kodekso pakeitimai, o pačiam politikui dar svarbesnis socialinio draudimo įstatymas.
Kalbant apskritai apie socialinio modelio projektą, politikas pažymi, kad jis paruoštas labai šiuolaikiškai, moderniai, „kietai“, naujoviškai, tačiau jis nutolęs nuo realybės: „Mes negalėtume šių mokslininkų pasiūlymų tiesiogiai inkorporuoti į šiandieninį mūsų gyvenimą ir įstatymus. Teisingiausia būtų, kad Trišalė taryba susitartų ir nuleistų šį projektą iš dangaus ant žemės, o po to pateiktų Seimui ir mes pažiūrėsime.
Pasak politiko, per didelis įstatymų liberalizavimas gali paskatinti dar didesnę emigraciją, o jau ir dabar trūksta darbo jėgos. Taip pat jis nesupranta, koks šio modelio tikslas? „Padaryti lankstesnius darbo santykius? Tai ne tikslas. Aš manau, kad tikslas turėtų būti toks, kad darbuotojai daugiau uždirbtų, būtų daugiau darbo vietų, geresni darbo santykiai, žmonės pajaustų geresnę gyvenimo kokybę“, - sakė A. Sysas.
Anot jo, šiam projektui skirti pinigai galėjo grįžti atgal į Europą, bet paskutinėmis dienomis Lietuva spėjo juos įsisavinti, todėl didelio lėšų švaistymo jis nematantis, tačiau, kaip ir kiti, teigė, jog projektas galėtų būti pigesnis. „Šiuo metu socialinio modelio projektą vykdančiai darbo grupei išleista apie 100 tūkstančių litų ( apie 29 tūkstančių eurų)“, - teigė A. Sysas.
