Geriausias būdas pasireklamuoti – būti su krepšininkais jų triumfo akimirkomis. Tą jau seniai suprato Lietuvos politikai. Tačiau sirgaliai tokius valdžios vyrus dažniausiai nušvilpia, tvirtina "Kauno diena".
Pasak dienraščio, neblogai viešųjų ryšių abėcėlę išmokęs Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas sugebėjo pasinaudoti nemokamos reklamos galimybėmis netgi Ispanijoje, kai netikėtai prisijungė prie lietuvių krepšininkų apdovanojimų ceremonijos.
Vėlyvą sekmadienio naktį tiesioginę transliaciją iš Europos krepšinio čempionato apdovanojimų ceremonijos stebėję aistruoliai buvo nustebinti.
Šalia bronzos medalius lietuvių krepšininkams įteikinėjusio FIBA Europa atstovo Madrido „Palacio de deportes“ arenos aikštelėje staiga išdygo Lietuvos premjeras G.Kirkilas. Plačiai šypsodamasis jis energingai spaudė rankas trečiąją vietą užėmusiems mūsų krepšininkams, sakė jiems sveikinimo žodžius, glėbesčiavo ir kabino medalius, „atimdamas“ šią teisę iš FIBA atstovo. Vėliau premjeras su krepšininkais šėlo rūbinėje.
Antrąją ir pirmąją vietas užėmusias Ispanijos bei Rusijos komandas apdovanojo FIBA Europa prezidentas George’as Vassilakopoulosas bei ispanų sosto įpėdinis princas Felipe.
Vieno Lietuvos vadovų pasirodymas per patį sportininkų apdovanojimų ceremonijos įkarštį yra išskirtinis, pasitaikęs bene pirmą kartą per visus nepriklausomybės metus. Paprastai itin aukšto rango politikai, atvykę į olimpiadas, pasaulio ar Europos čempionatus, iš tribūnos stebi apdovanojimų ceremonijas ir tik po jų pasveikina prizines vietas užėmusius lietuvių sportininkus. Pavyzdžiui, 1992 m. per olimpiadą Barselonoje tuometinis parlamento vadovas Vytautas Landsbergis trečiąją vietą užėmusius lietuvių krepšininkus atėjo pasveikinti į persirengimo kambarį, apdovanojimų ceremoniją stebėjęs VIP tribūnoje.
Aiškinimai – skirtingi
G.Kirkilas tikino, kad jį į arenos aikštelėje vykusią apdovanojimų ceremoniją oficialiai ir viešai pakvietė varžybas organizavusios Ispanijos atstovai. Pasak premjero, apie tai, kad jis dalyvaus šioje ceremonijoje, buvo pranešta per arenos garsiakalbius.
„Buvo numatyta, kad trečiosios vietos nugalėtojams medalius įteiks Madrido meras, antrosios – sosto įpėdinio žmona, pirmosios – pats sosto įpėdinis. Bet šis scenarijus buvo pakeistas. Prie manęs iškart po Lietuvos ir Graikijos rungtynių priėjo pagrindinis čempionato organizatorius, beje, mano pažįstamas ir geras Šarūno Marčiulionio bičiulis, ir pakvietė įteikti bronzos medalius lietuviams. Aišku, neatsisakiau. Pasižiūrėjau finalą ir po jo dalyvavau apdovanojimų ceremonijoje“, - „Kauno dienai“ pasakojo Lietuvos Vyriausybės vadovas.
Tačiau Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Algirdas Raslanas BNS teigė, kad G.Kirkilą įteikti medalius pakvietė ne ispanai, o pats FIBA Europa prezidentas G.Vassilakopoulosas.
Paklaustas, ar vykdys savo pažadą vyrų krepšinio komandai duoti milijoną, jeigu ji iškovos kelialapį į Pekino olimpines žaidynes, G.Kirkilas atsakė: „Mes labai rimtai svarstome tokią galimybę. Pagal Vyriausybės nutarimu nustatytą tvarką visai komandai priklausytų skirti tik 180 tūkst. litų. To aiškiai per mažai beveik dviem dešimtims žmonių. Todėl Vyriausybės nutarimu iš rezervo skirsime gerokai daugiau, greičiausiai netgi milijoną litų. Toks nutarimas bus svarstomas dar šią savaitę“.
Nerišli mero kalba
Kai 2003 metais Lietuvos krepšininkai tapo Europos čempionais, jų sutikimas vyko Kaune, Nemuno ir Neries santakoje esančiame stadione. Tuomet žmones, susirinkusius sveikinti krepšininkų, erzino tai, jog ant scenos šalia sportininkų išsirikiavo būrys valdžios atstovų. „Per juos krepšininkų nesimato“, - piktinosi minia.
Kaip tik čia buvęs tuometinis Kauno meras Arvydas Garbaravičius pasakė garsiausią ir nerišliausią savo kalbą. A.Garbaravičius iš pradžių nustebino pareikšdamas, kad auksą Lietuvai parvežė Kauno komanda. „Kaunas yra krepšinio sostinė ne tik Lietuvoje... Kaunas turi kuo didžiuotis, tai mūsų treneris Antanas Sireika, tai mūsų kapitonas Saulius Štombergas“, - kalbėjo A.Garbaravičius.
Vėliau jis ėmė dėkoti Vyriausybei ir Prezidentūrai, Kauno moksleiviams ir studentams, kalbėjo, kad Kaunas ir Vilnius nėra priešai. Paskui A.Garbaravičius ėmė vardyti Arvydų klubui priklausančius žmones, paminėdamas ir save. Anot mero, visus Lietuvos Arvydus vienijantis klubas stiprina miestų draugystę. Klausydamasi sunkiai suvokiamos A.Garbaravičiaus kalbos aistruolių minia ėmė švilpti.
Pasakęs nerišlią kalbą, vėliau A.Garbaravičius dar labiau apsijuokė. Žurnalisto paklaustas, kodėl kalbėjo apie Arvydų klubą, politikas atsakė itin painiai. „Arvydų klubas, ten iš tiesų daug įeina. Ir kunigai, ir viskas yra. Norėjosi įnešti šiek tiek monotonijos, nes jautėsi, kad ji gali gautis renginyje“, - sakė meras.
Po kelių mėnesių elektroniniu paštu pasklido šokių muzikos kūriniai „Kauno miesto meras“ ir „Visos Lietuvos treneris“, kuriais smagiai pasišaipoma iš A.Garbaravičiaus kalbos.
Nušvilpė R.Pakso patarėją
2003 metais krepšininkus Santakos stadione sveikino ir tuometinio Prezidento Rolando Pakso patarėjas Gintaras Šurkus. Jis nespėjo nė žodžio ištarti, kai minia ėmė švilpti. Dar aktyviau žmonės reiškė nepasitenkinimą, kai jis pranešė, jog krepšininkus sveikina R.Paksas, tuo metu viešėjęs Užkaukazėje.
Tik paprašytas prie mikrofono tuomet priėjo ir 1939 metų lietuvių triumfo Europos čempionate liudininkas Prezidentas Valdas Adamkus. Kaune nuolat populiaraus politiko sveikinimą lydėjo plojimai.
Tas pats – ir 1995-aisiais
Lietuvos rinktinė 1995-aisias buvo sutikta sausakimšame Vilniaus “Žalgirio” stadione. Tąkart krepšininkus sveikino tuometinis premjeras Adolfas Šleževičius. Tačiau Vyriausybės vadovo kalbos nesigirdėjo – tūkstančių sirgalių švilpimas užgožė premjero žodžius
1995 metais Lietuvos krepšininkai grįžo iš Europos krepšinio čempionato Atėnuose (Graikija), kur per lemiamą dvikovą 90:96 nusileido Jugoslavijos ekipai.
Finalas buvo ypač atkaklus. Graikijos sirgaliai palaikė lietuvius, tačiau musiškiams nepavyko sulaikyti serbo Aleksandro Džordževičiaus, pelniusio net 42 taškus ir pašėlusiai taikliai mėčiusio tritaškius (9/13).
Paskutinėmis, ypač įtemptomis mačo minutėmis arbitras iš JAV D.Toliveris skyrė ginčytiną penktąją pražangą Arvydui Saboniui, netrukus kažkodėl neįskaitė Sauliaus Štombergo dvitaškio ir jį nubaudė pražanga. Galiausiai, už norą išsiaiškinti teisėjo sprendimų pagrįstumą, techninę pražangą gavo ir Šarūnas Marčiulionis.
“To jau perdaug!” – tuyomet šūktelėjo Š.Marčiulionis ir lietuviai pareiškė nebaigsią rungtynių. Sutrikę jugai puolė mūsiškius įkalbinėti - priėjo A.Džordževičius, Vladė Divacas. Po pertraukos mačas tęsėsi toliau, Jugoslavijos komanda išplėšė pergalę.
Naudingiausiu turnyro žaidėju buvo pripažintas Š.Marčiulionis, jis kartu su A.Saboniu tapo rezultatyviausiais šių varžybų krepšininkais.
Stasys Gudavičius
