Aptarinėjama žinia
Iškart po įvykio jis Plokščių apylinkėse (ir visoje Lietuvoje, kaip rodo interneto žinių komentatoriai) tapo itin skandalinga žinia. Juk išties policininkai Lietuvoje žmogų tokiomis aplinkybėmis pražudo itin retai – išimtinais atvejais, jeigu nekalbėtume apie policininkų padarytose avarijose žuvusius žmones. Be to, niekuo dėtas R. Vosylius pražudytas tuo metu, kai Šakių policininkai ieškojo įtariamojo gerai žinoma pavarde – Prano Varnelio (39 m.). Šio vyro vyresnysis brolis Antanas Varnelis (tuomet 23 m.) – garsus serijinis žudikas, 1994-ųjų rugsėjo 28-ąją sušaudytas, taip įvykdant jam teismo paskirtą mirties bausmę. Galbūt todėl tragiškas įvykis Būdelės kaime smalsuolius dar labiau domino.
„Akistatoje“ jau ne kartą plačiai rašyta, kaip tuomet 21 metų Antanas Varnelis, būdamas kelis kartus teistas vagišius, 1992 metais, pėsčiomis bastydamasis po Šakių, Jurbarko, Kelmės, Šiaulių ir Raseinių rajonus, per pusę metų nužudė 6 ir sunkiai sužalojo 3 vienkiemiuose gyvenusius pensininkus bei juos apiplėšė. Tų metų gruodį žudikas pagaliau buvo sulaikytas Kauno rajone ir suimtas. Specialistai nustatė jam įvairių psichikos problemų, bet A. Varnelis buvo pripažintas esąs pakaltinamas. Kai Antanas buvo sušaudytas, 4 metais jaunesniam jo broliui Pranui buvo 19 metų. Abu broliai augo 7 vaikus – 4 sūnus ir 3 dukras – turėjusioje šeimoje, bet vėliau nerūpestingi tėvai neteko teisės auginti savo atžalas.
Ieškojo įtariamojo
Pranas Varnelis irgi nuėjo brolio pėdomis – darė nusikaltimus, buvo teisiamas, yra kalėjęs už grotų. Vagišius ir girtuoklis – taip savo šeimos nesukūrusį bedarbį P. Varnelį apibūdino Šakių policijos pareigūnai. Jie pastarosiomis dienomis įtarė, kad P. Varnelis apiplėšė ir sužalojo garbaus amžiaus rajono gyventoją, kuriam prireikė rimtos medikų pagalbos, todėl ėjo įtariamojo pėdomis. Esą nukentėjęs pensininkas atpažino savo skriaudiką ir išdavė. O P. Varnelis nuo policininkų slapstėsi. Tai truko apie savaitę.
Šakių policijos pareigūnai, sumanę baigti su P. Varneliu žaisti gauduką, nepatingėjo atokų Būdelės kaimo vienkiemį, kuriame gyveno P. Varnelis su panašaus likimo R. Vosyliumi (savo šeimos nesukūręs, teistas, bedarbis), aplankyti naktį. Tikėtasi, kad dieną pėdas mėtydavęs P. Varnelis naktį turėtų sugrįžti į savo būstą. Beje, vienkiemis – ne abiejų minėtų bičiulių nuosavybė. Šiuos galbūt už grotų kažkada artimiau susidraugavusius vyrus į namą bene prieš 6 metus įleido jo mirusių šeimininkų giminaičiai. Šie tenorėjo, kad namas nebūtų be gyvybės ženklų. Kalbama, kad pinigų už suteiktą pastogę nemokėję „nuomininkai“ ir rodė tuos gyvybės ženklus – baigę darbus pas ūkininkus, kuriems padėti netingėdavo, visada sugrįždavo į savo pastogę, bet nei viduje, nei aplinkui sodybą, kur karaliavo purvas, nesitvarkė.
Mirtinos grumtynės
Atokų vienkiemį pasiekusi policininkų trijulė naktį, apie trečią valandą, jau tarėsi, kaip vykdyti savo operaciją. Patyręs Šakių policijos Prevencijos poskyrio viršininkas Vidmantas Skeirys (42 m.) nutarė eiti į vidų, o du kiti pareigūnai su tarnybiniu šunimi liko laukti lauke, kad galėtų sulaikyti P. Varnelį, jeigu šis spruktų iš namo. Jis, beje, būdamas girtas, elgdavosi agresyviai, kaip teigė kalbinti seniūnijos gyventojai.
Anot Marijampolės apskrities policijos vadovo Skirmanto Andriušio, vos policininkas V. Skeirys įžengė į kambarį pro neužrakintas duris, iš užstalės pakilęs P. Varnelis puolė jį – akimirksniu kilo grumtynės. Tuoj pat nuaidėjo šūvis, o netrukus paaiškėjo, kad kulka mirtinai sužalojo kambaryje prie stalo snūduriavusį R. Vosylių. Skelbiama, kad ginklas iššovė, kai P. Varnelis bandė nuginkluoti pareigūną V. Skeirį. Tada į kambarį įbėgo ir antrasis policininkas. Tačiau ar tikrai taip viskas ir buvo, anot S. Andriušio, paaiškės tik per ikiteisminį tyrimą, pradėtą dėl nužudymo iš neatsargumo, ir tarnybinį patikrinimą.
Po lemtingojo šūvio policininkams nepavyko atgaivinti į krūtinę sužeisto R. Vosyliaus, niekuo nebegalėjo padėti ir medikai.
Tragiškai žiniai pasklidus, gyventojai kalbėjo ir apie likimo bausmę: esą R. Vosylius žinojo, kad P. Varnelis ieškomas, žinojo, kur jis būna, bet tylėjo – už tai esą buvo likimo nubaustas...
O dėl plėšimo įtariamas P. Varnelis iškart atsidūrė policininkų rankose. Sunkiai apgirtęs vyras (nustatyta 2,8 promilės alkoholio) buvo nugabentas į areštinę. Ką jis liudijo dėl apmaudžios bičiulio žūties, tyrėjai dar nebuvo linkę skelbti.
Klausimai ir mįslės
Užtat įvykis apaugo gandais, pažėrė daugybę mįslių. Daug kam atrodo keista, kad policijos operaciją vykdė neuniformuotas, bet ginkluotas V. Skeirys, kad pareigūnas neturėjo kitokių tramdymo priemonių – tik ginklą, kad ginklas iš anksto (?) buvo užtaisytas. Galų gale – kad tvirto kūno sudėjimo policininkas V. Skeirys negalėjo be tokių skaudžių pasekmių sulaikyti stipriai apgirtusio vyro.
Jaunas Šakių policijos viršininkas Mindaugas Akelaitis tik paaiškino, kad V. Skeirys operacijoje dalyvavo, nes jis gerai žino Plokščių seniūnijos teritoriją ir gyventojus, gerai pažįsta ieškotą P. Varnelį. O palaužti P. Varnelio pasipriešinimą elektros impulsiniu prietaisu tuo metu nebūta galimybės, nes tokio prietaiso operacijoje dalyvavę pareigūnai neturėjo – tokių prietaisų Šakių policijoje yra nedaug ir dažniausiai juos nešiojasi tik patruliai.
M. Akelaitis teigė, kad tragiškas įvykis sukrėtė Šakių policijos kolektyvą. Sulaikymo operacijoje dalyvavusiems pareigūnams žadėta teikti psichologų pagalbą, nes patirti sunkūs išgyvenimai.
Pareigūnas V. Skeirys, iš kurio ginklo buvo nušautas R. Vosylius, po tragedijos nuo pareigų nenušalintas, o įvykis jo kolegų vadinamas nelaimingu atsitikimu, nes niekas nesitikėjo tokių pasekmių, viskas įvyko žaibiškai.
Šis įvykis, skandalingai išgarsinęs Šakių policiją, yra jau trečias per nepilnus dvejus metus. 2012-ųjų gegužę tuometis Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vadas Vytautas Demenius (54 m.), būdamas girtas, padarė avariją ir pražudė 15 metų berniuką, važiavusį dviračiu, bei pasišalino iš įvykio vietos. V. Demenius nuteistas kalėti 6 metus ir 9 mėnesius. O prieš metus Šakių policijos adresu buvo laidomos strėlės dėl tragedijos Kudirkos Naumiestyje, kai girtas pensininkas per išgertuves nužudė 2 moteris, o iškviesti Šakių policininkai pavėlavo atvykti. Beje, šiuo atveju policininkų kaltės vėliau nenustatyta.
Tik faktai:
Išsitraukti ginklą tarnyboje, esant įvairioms situacijoms, mūsų policijos pareigūnai baiminasi. Jie turi liūdną pavyzdį, kaip po mirtinu šūviu pasibaigusios tragedijos po teismus tampomas policininkas, tad dauguma linkę teigti, kad palankiau dirbti be ginklo.
Štai Raseinių policijos pareigūnas Ruslanas Motko, dirbdamas Tauragės policijoje, 2006-ųjų rugsėjo 14-ąją, prieš vidurnaktį, patruliuodamas Tauragėje, stabdė automobilį, nes įtarė, kad vairuoja girtas asmuo, persekiojo jį, kai vairuotojas nestojo, ir paleido 4 perspėjamuosius šūvius iš savo tarnybinio ginklo. Viena kulka, perskrodusi mašinos kėbulą, pataikė į keleivį Tomą K. ir jį sunkiai sužeidė.
R. Motko buvo pripažintas kaltu ir nuteistas lygtinai, bet nuosprendžius skundė, siekdamas išteisinimo, nes, vydamasis bėglį, vykdė tarnybinę pareigą. Tokiu būdu policininkas teismų karuselėje – jau daugiau nei 7 metus.
2007-ųjų vasario 23-iosios rytą Jurbarko policijos patrulis Vytautas Česnakas šūviu iš tarnybinio ginklo sunkiai sužalojo 21 metų Artūrą J., kai šis, vairuodamas automobilį, trukdė pareigūnams patruliuoti, vytis bėglį ir nepaisė įspėjamųjų šūvių, reikalaujančių sustoti. Byla pareigūnui buvo greitai nutraukta.
2001-ųjų gegužės 10-ąją Šiaulių rajono policijos kelių patrulis Tomas Burčikas, kartu su kolega patruliuodamas užmiesčio kelyje, dviem šūviais iš tarnybinio ginklo siekė sustabdyti sprukusį automobilį ir sunkiai sužalojo 15 metų vairuotoją Justiną L., kuris po 2 mėnesių mirė. Policininkas buvo nuteistas lygtinai.
Užsienio šalyse policininkai tarnybiniu ginklu naudojasi dažniau. Neišvengiama ir tragedijų. Štai pernai spalį Kalifornijoje (JAV) policininkas nušovė 13 metų berniuką, kai šis nešėsi įtartiną ginklą.
Pernai birželį Vokietijoje, Berlyne, policininkas nušovė nuogą vyrą, stovėjusį fontane šalia miesto rotušės, nes vyras buvo ginkluotas peiliu, žalojosi ir grasino vienam pareigūnui.
Irena ZUBRICKIENĖ
AKISTATA
