Vilniaus apylinkės teisme ketvirtadienio rytą toliau nagrinėjamoje galbūt apie kauniečio Drąsiaus Kedžio surengtas skerdynes Kaune iš anksto žinojusių policininkų byloje liudijo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius.
Mindžikuodami teismo koridoriuose dauguma teisiamų buvusių ir dabartinių Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnų piktinosi jiems skiriamu aplinkinių dėmesiu, slapstėsi nuo fotoobjektyvų ir televizijos operatorių.
Tik policijos reikalas?
„Iš pradžių spalio 5-osios žudynės, mums, prokurorams, priminė kiek anksčiau Vilniuje, Riešės gyvenvietėje, nušauto Latvijos piliečio žmogžudystės braižą, – teisme kalbėjo Vilniaus apygardos prokuratūros veteranas R. Jancevičius. – Abiem atvejais nežinomi nusikaltėliai prisidengė kelininkų transporto priemonėms būdingais lipdukais. Tomis dienomis Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo didžiulis chaosas, nes kaskart pasiekdavo daugybė įvairios informacijos.“
Į teismo posėdį lazda pasiramsčiuodamas atvykęs R. Jancevičius prisipažino, kad kolegų prokurorų buvo vadinamas paranojiku, nes iš anksto nujausdavęs šios bylos įvykius.
„Daugiau ar mažiau pažįstu visus, – nužvelgęs salėje teisiamus policininkus pasakojimą pradėjo prokuratūros senbuvis R. Jancevičius. – Norėčiau priminti, kad pagal nusikaltimo užkardymo įstatymą užkirsti kelią būsimiems nusikaltimams privalo policijos pareigūnai, o ne prokurorai. Tai yra grynai policijos reikalas. Jei pareigūnai turėjo tam tikros operatyvinės informacijos, jie privalėjo tinkamai sureaguoti. Kriminalinės policijos operatyvininkams yra įprasta nepateikti visos operatyvinės informacijos, nenorima atskleisti informatorius. Tai neturėtų stebinti, nes jie saugo operatyvinius duomenis ir kartu baiminasi dėl savo gyvybės. Bet aš net šiandien su šiais vyrais nedvejodamas eičiau į pasalą, nes jie yra tikri savo darbo profesionalai.“
Daugelį metų Vilniaus apygardos prokuratūrai vadovaujantis R. Jancevičius prisiminė, kad 2009-ųjų rugsėjį pas jį atvyko LKPB operatyvininkai Tomas Ulpis ir Emilijus Damukaitis.
„Tada mūsų prokuratūra jau tyrė vadinamąją Kauno pedofilijos bylą, – kalbėjo R. Jancevičius. – Atrodo, atvykęs T. Ulpis pareiškė, kad turi informacijos, susijusios su šia byla. Kalbėjo apie tam tikrus D. Kedžio pokalbius ir užsiminė apie ginklą – esą jau turėjo ar ketino įsigyti. Atrodo, pistoletą „IŽ Baikal“. Bet tai buvo greičiau ne susitikimas, o draugiškas pabuvimas prie kavos.“
Po šito susitikimo su LKPB pareigūnais R. Jancevičius sakė daugiau jokių kontaktų su jais neturėjęs.
Praėjus kuriam laikui R. Jancevičiaus kabinete pasirodė tuometinis Generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas. Vėliau apie tai pranešta tuometiniam Generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui.
Neprisimena davęs leidimą persekioti D. Kedį
Prokuroras teigė, kad anksčiau į prokuratūrą dėl grasinimų ir galimo susidorojimo kreipėsi buvusi D. Kedžio sugyventinė Laimutė Stankūnaitė ir jos sesuo Violeta Naruševičienė (viena iš aukų, kaip įtariama, nuo D. Kedžio kulkų kritusi 2009-ųjų spalio 5-ąją, Kauno žudynių dieną, – balsas.lt). Apie tai jos kalbėjo su kitais prokurorais, todėl jis pokalbyje nedalyvavęs. Tačiau neslėpė, kad jam buvo žinoma apie šitą moterų vizitą.
„Atvirai pasakysiu, nekontroliavau, kas tame pateikime buvo. Po kurio laiko likau nustebęs, nes tame pranešime nieko nebuvo, – neslėpdamas ironijos kalbėjo Vilniaus apygardos prokuratūros veteranas R. Jancevičius. – Jeigu man būtų buvę pavesta spręsti apsaugos skyrimo klausimą, būčiau prisiėmęs visą atsakomybę, tačiau tai buvo pavesta tuometiniam mano pavaduotojui.“
Anot R. Jancevičiaus, Kauno žudynių dieną nušauto kauniečio teisėjo Jono Furmanavičiaus prieš mirtį atsiųstas pareiškimas dėl melagingos informacijos apie jį skleidimo ir šmeižto pasiekė Generalinę prokuratūrą, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros nepasiekė.
„Dabar negaliu nei tvirtinti, nei neigti, ar mano mintis buvo pradėti stebėti ir persekioti D. Kedį, – apklausiamas kalbėjo jis. – Šalies generalinis prokuroras žinojo visas šio tyrimo aplinkybes. Tuometinis generalinis prokuroras man ir davė paklausyti kompaktinį diską su įrašytais D. Kedžio pokalbių įrašais.“
Atsakomybės grėsmė – juodadarbiams
Balsas.lt primena, kad pernai lapkritį Vilniaus apylinkės teisme prasidėjo buvusių ir esamų kriminalinės policijos pareigūnų bylos nagrinėjimas. Joje įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumento klastojimo pareikšti penkiems asmenims. Tarp jų – ir buvusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui bei buvusiam Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojui T. Ulpiui ir kitiems žemesnio rango „operams“.
„Vis garsiau kalbama, kad buvę ir esami aukšti prokurorai bei policijos pareigūnai iš šios istorijos išlips sausi, nes visa atsakomybė už tai, kad nepavyko užkirsti kelio galbūt D. Kedžio surengtos žudynėms, teks juodadarbiams biuro „operams”, – portalo balsas.lt žurnalistui kalbėjo neblogai operatyvininkų darbo užkulisius žinantis buvęs LKPB pareigūnas.
Skandalą įpūtė garsus informatorius
Šis smarkiai šalies teisėsaugą sukrėtęs skandalas įsiplieskė 2011-ųjų lapkritį, kai anksčiau teisme liudijęs informatorius Mindaugas Žalimas žurnalisto Virginijaus Gaivenio televizijos laidoje aiškino, kad 2009 metų vasarą jis apsilankė Policijos departamente.
Tada apie rengiamą D. Kedžio nusikaltimą informavo savo tolimą giminaitį policijos generalinio komisaro pavaduotoją A. Stončaitį, taip pat kitą pavaduotoją V. Račkauską, LKPB tuomet laikinai vadovavusį T. Ulpį.
Su dviem pastaraisiais pareigūnais M. Žalimas teigė susitikęs dar ne kartą. M. Žalimas taip pat teigė, kad nežinia kur dingo ir 70 tūkst. JAV dolerių, neva priklausiusių dviem žmogžudystėmis įtariamam D. Kedžiui.
Iš tariamo liudininko parodymų buvo galima suprasti, kad šiuos pinigus, kuriuos D. Kedys neva ketino panaudoti slapstydamasis, galėjo pasisavinti kriminalistai.
M. Žalimas teigė, kad žudynių išvakarėse jis pareigūnams pranešė, kad Kaune D. Kedys planuoja nužudyti šešis žmones. Tai padaryti D. Kedį esą skatina jo sesuo Neringa Venckienė. „Ji sakė, kad tu žudai velnius, ne žmones“, – televizijos laidoje teigė M. Žalimas.
Į Seimą patekusi D. Kedžio sesuo, buvusi Kauno apygardos teismo teisėja N. Venckienė žiniasklaidai teigė nepažįstanti M. Žalimo ir tvirtino abejojanti, ar su tokiu asmeniu jos brolis apskritai bendravo.
