Pokyčiai jų laukiančioje Amerikoje virto galingu ir laiminčiu žodžiu. Dabar jų jau laukia beveik visur – keičiantis JAV politikai, ir pasaulyje daug kas gali krypti kitaip. Vyrauja tikėjimas, kad pokyčiai bus į gera.
Rusija netrykšta džiaugsmu, ir galima nuspėti, kodėl. Išrinkus Baracką Obamą galingiausios pasaulio šalies prezidentu, kaip tik dėl šio žmonių pasirinkimo sumenkės valstybių – konkurenčių, pirmiausiai Rusijos, propagandinės galimybės kurstyti antiamerikietiškumą Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. Pasipūtę jankiai, „gringo“, karikatūros dryžuotomis kelnėmis ir žvaigždėtomis skrybėlėmis – visa tai niekaip nelips prie tamsiaveidžio B. Obamos, atėjusio iš kadaise pažemintųjų pusės. O kad jį išrinko ir baltieji amerikiečiai, geriausiai parodo tos šalies žmonių santykių kultūrą. Pavyzdžiui, Rusijoje dar šimtą metų neišrinks nei juodo, nei siauresnėmis akimis, nesvarbu, kokios vertės asmenybė būtų.
Manau, ir Europoje dabar sunkiau bus kurstyti prieš JAV, skleisti antiamerikietiškas nuotaikas, ir tai išeis į naudą euroatlantinei bendrijai. Mes – jos dalis.
Lyg tyčia, kaip tik lapkričio penktąją Europos Parlamente vyko tarsi konferencija „Ar keisis Rusija?“.
Teko susimąstyti, apie ką toks pavadinimas. Juk nė klausti nereikia, Rusija pastaruoju metu smarkiai keičiasi. Deja, į blogąją pusę. Tąsyk derėtų klausimas: ar Rusija ir toliau taip keisis? O gal tą blogą slinktį – į autokratiją, neteisiškumą, aršų nacionalizmą ir išorinį agresyvumą – kas nors pajėgtų bent stabdyti? Anų pokyčių niekam nereikia, jų tąsa grėsminga. Vien šių bruožų mažėjimas jau būtų pradžia pokyčių į gera.
Bet Rusijos prezidentas D. Medvedevas vėlgi kaip tik šiandien – įvykiams „atsitiktinai“ sutampant – superiškilmingai skelbia gąsdinsiąs Europą branduolinėmis raketomis Karaliaučiuje (atsakyk, Obama), o šiaip jau mes, rusai, esame tobuli ir teisūs, dėl visko kaltos Jungtinės Valstijos, ir Kaukaze nesitrauksime!
Žino, kad trauksis Europos Sąjunga, jau pasirengusi nebereikalauti eilinį kartą Rusijos neįvykdytų pasižadėjimų okupuotose Gruzijos žemėse. Taip, Europoje irgi numatomi pokyčiai... į blogesnę pusę. Rodyti silpnumą ir išgąstį yra klaidinga, tačiau taip rengiamasi Nicos viršūnių susitikimui su Rusija, kuri ateis kaip nugalėtoja priimti lankstymosi. Gal todėl Europos vadovai šiandien džiaugiasi B. Obamos pergale, tikėdamiesi sustiprėti vėl glaudžiau žengdami su JAV.
O Lietuva, kokie čia pokyčiai? Ką jie gąsdina?
Pokyčių, rimtų permainų ilgesys kaupėsi ir galų gale dalyvavo Seimo rinkimuose, lėmė jų baigtį. Žmonės norėjo politikų, kurie tiki savo šalimi ir jaučia užduoties atsakomybę. Kitaip nušvito balsavusiųjų akys ir veidai. Ir toliau erdvėje plevena nedrąsus vilties džiaugsmas, ir visos varnos karkia, kaip čia jį nustelbus, išjuokus. Nesusiardykim.
Apsidairius, ką vis dėlto gąsdina pokyčiai Lietuvoje, būtų gana simptominga. Svarbu, kad patys savęs neišsigąstume.
Vytautas Landsbergis yra Europos Parlamento narys
