Anot sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko, šiuo metu priverstinis hospitalizavimas sudaro 3 proc. visų hospitalizacijų skaičiaus.
„Svarbu nepamiršti, jog teikiant sveikatos priežiūros paslaugas žmogaus teisių laikymasis yra itin svarbus, užtikrinant paciento orumą, saugumą, teisę būti informuotam ir pačiam apsispręsti dėl siūlomo gydymo, ypatingai asmenims su psichikos sveikatos sunkumais, kuriems reikalinga psichikos sveikatos priežiūra. Tad norint šią statistiką mažinti, būtina imtis alternatyvių kelių, kaip padėti pacientui ir įgalinti jį bei jo aplinką sveikti, mažinant priverčiamųjų priemonių skaičių“, – teigia A. Pečkauskas.
Siekiant įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytus žmogaus teisių psichiatrijoje stiprinimo principus, SAM yra patvirtinusi Priverstinio hospitalizavimo prevencijos veiksmų planą, kuriame numatytos kompleksinės priemonės ir paslaugos, padėsiančios įgyvendinti žmogaus teisėmis grįstų asmens sveikatos priežiūros paslaugų principus.
Lietuvos patirtis – vertinama Europoje
Lietuvai perimant „JA ImpleMENTAL“ projekto Belgijos gerosios praktikos elementus kuriasi bendruomenines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios komandos, nuo šių metų pradžios pradėtas taikyti atvejo vadybos modelis psichikos sveikatos centruose.
Lietuvos patirtis, pereinant prie paciento atsigavimą skatinančių priemonių, palankiai vertinama ir matoma kitų šalių kontekste. Lietuva – viena pirmųjų šalių Europoje, įsidiegusi reguliaraus psichikos sveikatos ir socialinės globos įstaigų paslaugų atitikties žmogaus teisių standartams vertinimo ir veiklos tobulinimo sistemą, naudojant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) „QualityRights“ metodiką.
Balandžio 22-24 d. PSO Lietuvoje organizuotuose „QualityRights“ mokymuose psichikos sveikatos specialistams iš visos Europos Lietuvą pateikė kaip pavyzdį diegiant decentralizuotas, į paciento atsigavimą orientuotas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas.
„Gerai žinoma, kad psichikos sveikatos problemos kamuoja daugiau nei vieną iš šešių žmonių visoje Europos Sąjungoje, o savižudybės yra antroji pagrindinė jaunimo mirties priežastis. Remiantis naujuoju „Eurobarometro“ tyrimu, devyni iš dešimties (89 proc.) tyrimo respondentų mano, kad psichikos sveikatos stiprinimas yra toks pat svarbus kaip ir fizinės sveikatos stiprinimas. Tai rodo, kad psichikos sveikatos, kaip neatsiejamos sveikatos dalies, svarbą ir būtinybę sutelkti dėmesį į ankstyvą diagnozę ir prevenciją. „JA ImpleMENTAL“ tinklui priklauso 39 organizacijos iš 21 šalies, o daugiau nei 200 žmonių dirba kartu, dalijasi žiniomis ir patirtimi gerinant psichikos sveikatą bei užtikrinant paslaugų pasiekiamumą“, – sako Vasileia Konte, „JA ImpleMENTAL“ projekto koordinatorė bei Graikijos nacionalinės visuomenės sveikatos organizacijos atstovė.
Atvejo vadyba – orientuota į pagalbą pacientui
Lietuvoje, pasinaudojant Europos Sąjungos investicijomis, nuo 2024 metų pradžios pradėtos plėtoti atvejo vadybininko paslaugos devyniuose psichikos sveikatos centruose, kur orientuojamasi į pacientus:
- sergančius šizofrenija ir turinčius žemą funkcionavimo lygį ir (ar) žemą motyvaciją gydytis;
- patiriančius savižudybės grėsmę;
- sergančius sunkia depresijos forma bei turinčius žemą funkcionavimo lygį ir (ar) žemą motyvaciją gydytis;
- sergančius vidutinio sunkumo depresijos forma arba organine depresija bei turinčius bet kokį kitą psichikos ir elgesio sutrikimą;
- pacientus, turinčius priklausomybę nuo alkoholio;
- pacientus, gydomus stacionare, siekiant užtikrinti, kad per 30 dienų po stacionarinio gydymo pacientas atvyks į Psichikos sveikatos centrą.
Anot SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėjos Editos Bishop, atvejo vadybininko paslaugų tikslas yra užtikrinti individualizuotų, į paciento ilgalaikį atsigavimą ir į jo poreikius orientuotų paslaugų teikimą, todėl labai svarbi šių paslaugų teikimo dalis – individualizuoto pagalbos plano sudarymas.
„Šis planas sudaromas kartu su pacientu, t. y. kartu su juo aptariami jo poreikiai ir tikslai bei galimi būdai, kaip juos pasiekti, įvertinamos paciento asmeninės stiprybės, pacientai motyvuojami kartu siekti maksimalaus atsigavimo. Tiek pagalbos planas, tiek paciento būklės pokyčiai yra periodiškai aptariami su visa psichikos sveikatos centro komanda – t. y. gydytoju psichiatru, medicinos psichologu bei slaugytoja, ir visi bendrai sprendžia, kokių dar reikia paslaugų ar gydymo“, – teigia E. Bishop.
Pagalbą bendruomenėje teiks mobilios komandos
Šiais metais pradedama ruoštis psichikos ir elgesio sutrikimų gydymo bendruomenėje paslaugos teikimui – tai nauja pagalbos priemonė pacientams, turintiems didelę pakartotinio arba priverstinio hospitalizavimo riziką. Planuojama, jog kitais metais ją pradės teikti specialios mobilios komandos, sudarytos iš 10 skirtingų kvalifikacijų specialistų – gydytojo psichiatro, 6 psichikos sveikatos slaugytojų, socialinio darbuotojo, medicinos psichologo, ergoterapeuto. Pilnos apimties komandos galės teikti paslaugas 200 pacientų, o perpus mažesnės sudėties komandos – apie 100 pacientų.
„Žmonės, kurie dėl sudėtingos savo sveikatos būklės dažnai pakartotinai grįžta į ligoninę (taip pat ir priverstiniam gydymui), kuriems sudėtinga laikytis gydymo režimo ir taikyti savarankiško gyvenimo įgūdžius, galės gauti ilgalaikę, tęstinę ir mobilią pagalbą. Paslaugos bus teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek, prireikus, pacientų gyvenamojoje vietoje ir bendruomenėje – tad pacientui gauti pagalbą bus dar paprasčiau“, – sako E. Bishop.
Iki 2027 m. pasitelkiant ES lėšas siekiama įsteigti 19 gydymo bendruomenėje komandų (GBK) visose Lietuvos apskrityse, apskričių centruose. Komandų steigimui (patalpų įrengimui, automobiliams ir kt.) numatyta 3,6 mln. eurų investicijų iš ES lėšų. Jos kasmet teiks paslaugas 2700 sudėtingiausius psichikos ir elgesio sutrikimus turinčių pacientų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
