Vasarą visi pasitinkame su džiaugsmu – ilgomis ir saulėtomis dienomis vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje, dviračiais miname toliau nuo miesto šurmulio. Vilniaus visuomenės sveiktos specialistai primena, kad pavasarį atsibudusios erkės vasarą ypač suaktyvėja, o jų platinamos ligos žmonėms sukelia sunkius sveikatos sutrikimus. Kaip saugotis erkių ir jų keliamos grėsmės? Šis klausimas aktualus kiekvienais metais.
Erkinis encefalitas – sunki liga
Viena iš sunkiausių ir pavojingiausių ligų, kurias platina erkės – erkinis encefalitas. Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojos Birutos Zdanevičienės, Vilniuje šia liga kasmet suserga 40–60 žmonių. Šiuo metu yra užregistruoti 4 erkiniu encefalitu užsikrėtę vilniečiai. Paprastai daugiausiai žmonių užsikrečia rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, kai prasideda aktyvus grybavimas, uogavimas miškuose.
Erkinis encefalitas – tai virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai. Apie 25–40 procentų sirgusiųjų pasveiksta ne visiškai. Dėl liekamųjų reiškinių keičiasi gyvenimo kokybė – sutrinka atmintis, gebėjimas susikoncentruoti ir kiti gebėjimai. Paralyžius visam gyvenimui pasitaiko 10-15 procentų sirgusiųjų erkiniu encefalitu. Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5-4 %.
Įsisiurbus erkei, ligos simptomai paprastai pasireiškia po mėnesio. Ligos požymiai panašūs į gripo: karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, raumenų skausmas, šleikštulys, vėmimas. Tokia būklė tęsiasi 3–5 dienas. Vėliau 5–7 dienas savijauta pagerėja, gali nebūti jokių nusiskundimų.
Tačiau 20–30 proc. užsikrėtusiųjų praėjus 2–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo, išsivysto antroji ligos stadija, kuri pasireiškia karščiavimu, aukšta temperatūra (iki 39-40°C), stipriu galvos skausmu, pykinimu, vėmimu, galvos svaigimu, mieguistumu, orientacijos, kalbos sutrikimu, rankų, liežuvio drebėjimu, sutrikusia pusiausvyra ir judesių koordinacija. Retesniais atvejais gali išsivystyti paralyžius, prasidėti traukuliai, sutrikti sąmonė ir ištikti koma.
Efektyviausiai apsaugo skiepai
Erkiniu encefalitu žmonės paprastai užsikrečia įsisiurbus užsikrėtusiai erkei, rečiau – vartodami nevirintą ir/ar nepasterizuotą ožkų, karvių pieną ar jo produktus (apie 5 proc. atvejų). Erkių gali parnešti ir naminiai gyvūnai – šunys, katės.
Efektyvaus gydymo nuo erkinio encefalito nėra. Antivirusiniai vaistai ir antibiotikai šios ligos sukėlėjo neveikia, tad ligoniai gydomi tik simptomiškai.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų specialistų teigimu, efektyviausia apsisaugojimo nuo erkinio encefalito priemonė – skiepai. Rekomenduojama pasiskiepyti visiems, kurie mėgsta laisvalaikį leisti gamtoje. Kadangi šia liga neretai užsikrečiama ir mieste, rekomenduojama paskiepyti ir vaikus, kurie daugiausiai laiko praleidžia kieme.
Laimo ligą galima parsinešti ir iš kiemo
Dažnai nuo erkių Lietuvoje žmonės užsikrečia Laimo liga. Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje sergančiųjų Laimo liga padaugėjo dvigubai, Vilniuje – 2,6 karto. Be to, vilniečiai šia liga serga labiau nei kiti šalies gyventojai. 2012 m. sergamumo šia liga rodiklis Vilniuje siekė 12 atv./10 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu šalies rodiklis 2012 m. buvo 8 atv./10 tūkst. gyventojų. Šiemet jau užregistruoti 94 vilniečiai, užsikrėtę Laimo liga.
„Laimo ligą platinančių erkių apstu ne tik miškuose, bet ir miesto teritorijose. Pavyzdžiui, 2012 m. net trečdalis vilniečių šia liga užsikrėtė Vilniaus miesto teritorijoje, daugiausiai – Valakupių, Žaliųjų ežerų, Antakalnio, Vingio parko, Lazdynų, Fabijoniškių, Baltupių, Šeškinės, Dvarčionio miško parkuose“, – pasakoja B. Zdanevičienė.
Praėjus 3–30 dienų nuo erkės įsisiurbimo, įkandimo vietoje atsiranda ovalios ar apvalios netaisyklingos formos dėmė, kurios centras dažnai būna šviesesnis, kraštai ryškesni, raudonai alyvinės spalvos. Šis paraudimas palaipsniui plečiasi ir po 4–8 savaičių gali išnykti ir be gydymo. Retesniais atvejais raudonės centre gali atsirasti mazgeliai, pūslelės, išopėjimai, šašai. Paprastai oda neskausminga ir tik retkarčiais jaučiamas deginimas ar niežėjimas.
Skiepų nuo Laimo ligos nėra. Tad pastebėjus šiai ligai būdingus požymius būtina kreiptis į gydytoją, kuris paskirs tinkamą gydymą. Paprastai skiriamas gydymas antibiotikais.
Ką daryti, kad erkė neįsisiurbtų ir ką daryti įsisiurbus?
Norint apsisaugoti nuo visų erkių platinamų ligų būtina kruopščiai prižiūrėti parkų, poilsio zonas – reguliariai pjauti žolę, ją išvežti, kirsti menkaverčius krūmus, medžius sausuolius, praplatinti pasivaikščiojimo takus.
„Grįžus iš miško, kūną būtina apžiūrėti, iššukuoti plaukus, išsimaudyti. Erkės mėgsta įsisiurbti į švelnesnės odos vietas, todėl kol jos atranda tinkama vietą, gali praeiti net valanda. Vilkėtus rūbus būtina išskalbti arba išvėdinti saulėtoje vietoje“, – pataria Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovė.
Įsisiurbus erkei, reikia ją kuo greičiau pašalinti. Pasak B. Zdanevičienės, ištirti erkę netikslinga, nes ne visos užsikrėtusios erkės sukelia ligą. Apie mėnesį būtina stebėti savo savijautą ir atsiradus pirmiesiems į gripą panašiems požymiams ar raudonei kreiptis į šeimos gydytoją.
Specialistai taip pat rekomenduoja būnant gamtoje naudoti erkes atbaidančius cheminius preparatus. Būtina atkreipti dėmesį į jų naudojimo instrukcijas, kuriose nurodyta kiek laiko veikia preparatas, ar jį galima naudoti ant odos, ir jų laikytis.
