Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) įgyvendindama projektą „Teisingas apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ atliko beveik 200 įmonių mokestinius tyrimus, po kurių mokesčių mokėtojai, pasiūlius VMI, deklaravo 18,1 mln. litų didesnį apmokestinamąjį pelną, o į biudžetą papildomai sumokėjo 1,6 mln. litų mokesčių.
„VMI šiais metais įgyvendindama minėtą projektą tiria įmones, kurios galimai netinkamai naudojosi pelno mokesčio lengvatomis, nepagrįstai pasididindavo sąnaudas bei nesumokėdavo pelno mokesčio arba sumokėdavo tik jo dalį. Atlikti tyrimai parodė, kad dažniausiai pelno mokestį įmonės susimažindavo vykdydamos investicinius projektus ar atlikdamos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbus.
Jau po pirmųjų VMI atliktų mokestinių tyrimų įmonėse buvo nustatyti įvairiausi minėtos investicijų lengvatos pažeidimai ir su tuo susiję nepagrįsti apmokestinamojo pelno sumažinimo atvejai. Po patikrinimų šioms įmonėms VMI suteikė visą reikiamą informaciją, kaip klaidas ištaisyti ir patarė, kaip teisingai naudotis pelno mokesčio lengvata“, - sako projekto vadovė, VMI prie FM Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Vaimira Jakienė.Susiję straipsniai
Pinigai ar meilė? Pernai gavome 322,7 mln. litų paramos Įmonės direktorius kalės 2 metus B. Obama siekia didinti mokesčius turtuoliams Nedarbo lygis Kauno regione nesikeičia
Pelno mokesčio įstatymas numato, kad įmonei vykdant investicinį projektą apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas 50 procentų. Investicinė lengvata taikoma, kai įmonėse diegiamos naujos paslaugos, technologijos, gaminami nauji produktai ir įsigyjamas šiam procesui reikalingas ilgalaikis turtas, pvz., įrengimai, kompiuterinė technika, programinė įranga arba naujas turtas.
Pavyzdžiui, VMI specialistai nustatė, kad viena sostinės bendrovė įsigijo ilgalaikio turto už beveik 1,2 mln. litų, šį turtą priskyrė investiciniam projektui ir apmokestinamąjį pelną nepagrįstai susimažino 443,5 tūkst. litų. Nors teisės aktai leidžia lengvatą taikytis tik už 2009-2013 m. įsigytą turtą, tačiau bendrovė investicijoms priskyrė ir 2008 m. įsigytą turtą, dėl to į valstybės biudžetą nesumokėta apie 90 tūkst. litų. Minėtai bendrovei pasiūlyta patikslinti pelno mokesčio deklaraciją ir sumokėti priklausančius mokesčius.
Kita mažmeninės prekybos bendrovė apmokestinamąjį pelną susimažino 800 tūkst. litų ir daugiau kaip pusę šios sumos pagrindė tuo, kad patyrė išlaidų vykdydama investicinį projektą. Atvykus VMI specialistams, įmonė iš karto patikslino pelno mokesčio deklaraciją, o įmonės vadovas nesugebėjo paaiškinti, kodėl apmokestinamasis pelnas buvo sumažintas dėl investicinio projekto, kuris įmonėje apskritai nebuvo vykdomas.
Po VMI atlikto mokestinio tyrimo paaiškėjo, kad viena Žemaitijos bendrovė, kuri įsigijo investicinio projekto vykdymui reikalingo ilgalaikio turto, apmokestinamąjį pelną susimažino beveik 1,3 mln. litų ir dėl to nesumokėjo 255 tūkst. litų pelno mokesčio. Nepraėjus trejiems metams minėtas turtas buvo išnuomotas kitai, naujai įsteigtai įmonei. Beje, šios įmonės vienintelis akcininkas ir yra minėtoji Žemaitijos bendrovė. Pastaroji, VMI specialistų manymu, investicijų lengvata pasinaudojo neteisėtai, nes ilgalaikis turtas, kuriam pritaikyta lengvata, toje pačioje bendrovėje turi būti naudojamas ne trumpiau, kaip trejus metus, priešingu atveju lengvata nebegalioja ir bendrovei privalu sumokėti visą pelno mokestį.
Atlikus tyrimą vienoje baldus gaminančioje Panevėžio įmonėje nustatyta, kad pastaroji įsigijo ilgalaikio turto už 600 tūkst. litų, tačiau nepagrįstai dalį šio turto priskyrė investiciniam projektui ir tokiu būdu netinkamai pasinaudojo Pelno mokesčio lengvata bei susimažino apmokestinamąjį pelną 358 tūkst. litų. Mokestinį tyrimą atlikę specialistai nustatė, kad lengvata taikyta nepagrįstai, nes investiciniam projektui priskirti įrengimai buvo pagaminti anksčiau nei prieš dvejus metus.
Įstatymas numato, kad turtas investicinio projekto vykdymui turi būti nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš dvejus metus nuo eksploatacijos pradžios. Tokiais teisės aktų reikalavimais norima užtikrinti, kad būtų investuojama tik į naujausias technologijas. Dėl to įmonei VMI patarė patikslinti deklaraciją ir papildomai sumokėti 70 tūkst. litų pelno mokesčio.
„Galimybę pasinaudoti lengvata bei susimažinti apmokestinamąjį pelną turi ir įmonės, atliekančios mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros darbus, jei šie darbai susiję su įmonės vykdoma veikla – taikant šią lengvatą atsižvelgiama, kokias darbų sąnaudas patyrė įmonė. Kontroliuojant tokias įmones buvo pastebėta tendencija, kai įmonės mokslinių tyrimų darbų sąnaudoms nepagrįstai priskiria šiuose darbuose nedalyvaujančių darbuotojų, pvz., administruojančio personalo, darbo užmokesčio sąnaudas.
Be to, įmonės nurodo, kad moksliniams darbams paskyrė daugiau darbo valandų, nei buvo dirbta iš tiesų, sąnaudoms priskiriamos komandiruotės, nors jos visai nesusiję su atliekamu moksliniu darbu ir pan.“ – sako V. Jakienė ir kaip pavyzdį pateikia mokestinio tyrimo metu išaiškintą bendrovę, vykdžiusią projektus lazerinės technologijos srityje.
Nustatyta, kad bendrovė į mokslinių tyrimų darbų sąnaudas nepagrįstai įtraukė šių darbų neatlikusių darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudas, taip pat direktoriaus ir akcininko komandiruočių išlaidas. Bendrovei, VMI pasiūlymu, patikslinus pelno mokesčio deklaraciją, mokslinių darbų sąnaudos buvo sumažintos 266 tūkst. litų. Įgyvendinant VMI projektą toliau aiškinamasi pelno mokesčio lengvatų taikymo tendencijos, dažniausiai pasitaikančios klaidos, o kartais – ir piktnaudžiavimo atvejai.
