„Rumunijos užsienio reikalų ministerija oficialiai paprašė Rusijos Federacijos ambasados Bukarešte papildomos informacijos apie Karinos Curkan sulaikymo Maskvoje priežastis, – sakoma ministerijos pranešime, gautame naujienų agentūros „Interfax“ padalinio Moldovoje. – Pagal turimus duomenis, Karina Curkan taip pat turi Rumunijos pilietybę.“
Vienas informuotas šaltinis anksčiau trečiadienį sakė „Interfax“, kad K. Curkan įtariama šnipinėjusi Rumunijos užsienio žvalgybos tarnybai.
„Curkan įtariama perdavinėjusi Rumunijos užsienio žvalgybos tarnybai duomenis apie rengiamus stambius Rusijos Federacijos energetikos projektus užsienyje“, – sakė neįvardytas „Interfax“ šaltinis.
„Mūsų duomenimis, ši Rumunijos specialioji tarnyba aktyviai bendradarbiauja su CŽV (JAV Centrine žvalgybos valdyba)“, – pridūrė jis. Maskvos Lefertovo teismas antradienį nurodė, kad birželio 15 dieną K. Curkan skirtas dviejų mėnesių kardomasis kalinimas. Teismas pridūrė, kad jai iškelta byla dėl šnipinėjimo, už kurį gresia nuo 10 iki 20 metų įkalinimo.
Rumunijos užsienio reikalų ministras Teodoras Melescanu (Teodoras Meleškanu) trečiadienį parlamentui sakė, kad URM kol kas negavo jokios oficialios informacijos, kad K. Curkan suimta dėl įtariamo šnipinėjimo, bet Bukareštas pasiruošęs suteikti konsulinę pagalbą.
„Padėtis kol kas nušviečiama tik žiniasklaidoje. Kol kas neturime jokio oficialaus Rusijos ambasados pranešimo šiuo klausimu. Iš tikrųjų visa tai susiję su piliete, turinčia daug pasų ir pilietybių – Rusijos, Moldovos ir Rumunijos“, – žurnalistams sakė ministras.
Tačiau Moldovos užsienio reikalų ministerija paneigė, kad K. Curkan yra šios šalies pilietė. Pasak URM, ši moteris gimė, mokėsi, gyveno ir dirbo Moldovoje, bet 1-ojo dešimtmečio pradžioje išvyko į Maskvą. Vėliau K. Curkan esą įgijo Rusijos pilietybę ir atsisakė moldaviško paso. 2016 metais jos Moldovos pilietybė buvo oficialiai panaikinta tuomečio šalies prezidento Nicolae Timofti (Nikolajės Timofčio) įsaku.
Rusijos energetikos bendrovė „Inter RAO“ valdoma įmonė „RAO Nordic“ valdo 51 proc., Lietuvos investicijų bendrovė „Scaent Baltic“ – 29 proc. „Inter RAO Lietuvos“ akcijų. Dar 20 proc. akcijų laisvai prekiaujama Varšuvos biržoje.
„Inter RAO Lietuva“ per tris pirmuosius metų mėnesius Lietuvoje pardavė 19 proc. daugiau elektros energijos nei prieš metus ir uždirbo 3,5 mln. eurų grynojo pelno.