„Mano atleidimas tiek teisine, tiek logine prasme, buvo klaida. Kad ji įvyko, pripažįsta tiek teisininkai, tiek daugelis pačių Seimo narių. Bet tai, kaip tos klaidos nenorima taisyti, mane šokiruoja. Ir kaip žmogų, ir kaip teisininkę, išmanančią, be kita ko, Europos Sąjungos teisę ir Strasbūro teismo praktiką“, – interviu portalui 15min.lt sakė S. Rudėnaitė.
Anot jos, šiuo metu bandoma ieškoti kaltų, bet ne kelio, kaip tą klaidą ištaisyti.
„Beje, šiame kontekste man susidarė įspūdis, kad beveik niekas nebeatsimena, jog, be kita ko, aš esu dar ir žmogus. Bet tebūnie, aš esu pareigūnė, į sentimentus neturiu teisės. Tačiau teisinis nihilizmas mano atžvilgiu neturėtų būti demonstruojamas“, – pabrėžė teisėja.
Jos manymu, tiesiausias ir teisingiausias kelias šioje situacijoje būtų paties Seimo kreipimasis į Konstitucinį Teismą.
„Kad tas nutarimas būtų pripažintas antikonstituciniu jau Konstitucinio Teismo lygmenyje. Svarbu, kad vien Seimo kreipimasis į KT stabdytų to nutarimo galiojimą. Egzistuoja ir individualios priemonės, kitaip tariant, aš žinau, ką ir aš pati tokioje situacijoje galiu daryti. Jei klaida nebus ištaisyta tų, kurie ją padarė, aš nebūčiau verta teisėjos vardo, jei pati nesiimčiau teisinių priemonių ir nesiginčiau asmeniškai“, – sakė S. Rudėnaitė.
Anot jos, pastarieji Seimo sprendimai gali sutrikdyti ir LAT veiklą: „Jeigu iš manęs dabar atimti tiek LAT pirmininkės, tiek LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės įgaliojimai, formaliai vadovauti turėtų kiti žmonės. Bet šiame fone, visi procesiniai veiksmai, kuriuo padarytų tas vadovas, galėtų būti būti nuginčyti nepatenkintos šalies. Protas dar neišneša, kaip dabar organizuoti LAT veiklą, kad procesai nesivilkintų, kad būtų tvarūs ir kad ateityje nenukentėtų žmonės, kurie šioje situacijoje apskritai niekuo dėti“.
Seimas praėjusią savaitę nepaskyrė prezidento Gitano Nausėdos teiktos S. Rudėnaitės kandidatūros LAT pirmininke, be to, atleido ją iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.
Teisininkų vertinimu, pastarasis parlamento sprendimas buvo neteisėtas, nes neatitiko Konstitucijoje ir Teismų įstatyme numatytų atleidimo pagrindų.
Pagal Teismų įstatymą, atleisti LAT skyriaus pirmininką iš pareigų būtinas pagrindas, pavyzdžiui, – baigiasi kadencija, jis atsistatydina savo noru, dėl sveikatos būklės negali dirbti, pažemina teisėjo vardą, padaro nusikaltimą arba su jo sutikimu perkeliamas į kitas pareigas.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija siūlo Seimui nutarimą dėl S. Rudėnaitės atleidimo ir LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų pripažinti negaliojančiu.
Pagal Konstituciją, LAT pirmininką skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu.
G. Nausėda antradienį teigė „vasaros viduryje ar pabaigoje“ vėl teiksiantis Seimo atmestų aukšto rango teisėjų kandidatūras, nepaisant Seimo valdančiųjų įspėjimų, jog šie dėl tokių prezidento veiksmų kreipsis į Konstitucinį Teismą.
