Seimas antradienį po pateikimo nepritarė rezoliucijos „Dėl energetinės nepriklausomybės ir Astravo branduolinės elektrinės keliamos grėsmės“ projekto svarstymui: už balsavo 43 Seimo nariai, prieš – 21, o susilaikė 42.
Konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad šiuo dokumentu pasauliui būtų parodyta, kad Lietuva neketina atsisakyti pozicijos dėl Astravo AE saugumo.
„Kad tiek Rytai, tiek Vakarai gautų signalą, kad mes (Lietuva – BNS) kovosime“, – teigė Ž. Pavilionis.
Be kita ko jis įspėjo, kad „už kelių dienų Kremlius turi pristatyti branduolinį kurą į Astravą“, o „Vakarų fronte nepasiekta to, ko norėta“.
„Europos Sąjunga neturi pozicijos dėl Astravo. Mus palaiko tik Lenkija“, – kalbėjo parlamentaras.
Dokumentą inicijavę 17 parlamentarų siūlė Vyriausybei panaudoti technines priemones, kurios dar iki Astravo AE veiklos pradžios apribotų elektros patekimą iš Baltarusijos į Lietuvą.
Siūlyta siekti, kad ES priimtų teisinį sprendimą dėl Astravo AE grėsmių bendrijos gyventojams, taip pat įvestų sankcijas atominės elektrinės operatorei Baltarusijoje ir statybos rangovui Rusijos koncernui „Rosatom“.
Parlamentarų grupė siūlė Vyriausybei parengti įstatymo projektą dėl 1963 metų Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą denonsavimo, tai pat nacionalinio branduolinės atsakomybės režimo koncepciją.
Rezoliucijos autoriai siūlė visomis priemonėmis siekti ir ES, ES ir NATO valstybių ir visos tarptautinės bendruomenės palaikymo.
Astravo AE stato Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, ją finansuoja Rusija, suteikusi paskolą.
Lietuva teigia, kad Astravo AE statoma pažeidžiant saugumo ir aplinkosaugos standartus. Minskas kaltinimus neigia.