Po sankcijų Baltarusijai – nerimas ir nuostoliai verslininkams

Europos Sąjungai ėmus taikyti sankcijas Baltarusijai, dėl galimų nuostolių nerimauja mūsų verslininkai, turintys glaudžius ir ilgalaikius ryšius su kaimynais.

Europos Sąjunga šių metų kovo 23 dieną sugriežtino sankcijas Baltarusijai. Užsienio reikalų ministerija praneša, kad naujomis sankcijomis Baltarusijai įvesti apribojimai ir draudimai plėtoti verslą su 29 Baltarusijos įmonėmis, glaudžiai siejamomis su režimu, ir nutarta įrašyti dar 12 pavardžių asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės. Iki tol sąraše buvo 231 asmuo ir 3 įmonės.

Trečio sulaukus, gero nebesitikėk?

Kiek tai smogs mūsų verslininkams, užmezgusiems ilgalaikius verslo santykius su baltarusiais, nežinoma. Jau dabar kalbama, kad Baltarusija savo krovinius veš ne per Klaipėdos uostą, o rinksis kitus. Prognozuojama, kad nemenkai nukentės ir „Lietuvos geležinkeliai“, praradę dalį krovinių. Tad, įvairiais skaičiavimais, Lietuva praras ne vieną milijardą litų. Be to, kyla grėsmė netekti tūkstančių darbo vietų. Kokios kitos galimos pasekmės kol kas prognozuoti gana sunku. Tad verslininkai nepritaria politikos ir verslo santykių maišymui.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas sako, kad politika yra viena, o verslas – visai kas kita.

„Verslininkai investuoja, turi kontraktus. Kai įsiterpia trečias žaidėjas ir bando reguliuoti, visada yra blogai“, – sako jis.

Prezidento manymu, reikėtų ieškoti teigiamesnių, palankesnių būdų. S. Gailiūnas sako, kad kylant tarpvalstybinėms problemoms jas reikia spręsti diplomatiniais būdais, bet ne imtis verslo sąlygų bloginimo. Konkrečių mūsų krašto įmonių, galinčių nukentėti nuo tokių sankcijų Baltarusijai ir galimų atsakomųjų veiksmų, jis neįvardijo, tačiau tvirtino, kad yra įmonių, turinčių verslo santykių su baltarusiais.

Be to, S. Gailiūnas mano, kad visa situacija gali atsiliepti ir įmonėms, nedirbančioms tiesiogiai su baltarusiais, o aptarnaujančioms dirbančiąsias su kaimynais: „Atsiliepia visoms – yra visa grandinė. Reikia ieškoti kitų problemos sprendimo būdų, ieškoti diplomatinių priemonių.“

S. Gailiūno teigimu, rūmai stebi situaciją ir tarpusavyje su kitomis verslininkus vienijančiomis organizacijomis yra aptarę šią problemą, galimus veiksmus, jei verslas dėl politinių sprendimų pradėtų patirti nemenkus nuostolius. Stebima situacija, planuojama tartis su kitų šalių rūmais. Mąstoma ir apie bendrą kreipimąsi į atitinkamas institucijas.

„Pavienis kreipimasis būtų beviltiškas ir efekto nepasiektų. Reikia, kad kreipimasis būtų stipresnis“, – apie verslininkų pastangų sujungimą kalba S. Gailiūnas.

Daugiau kitiems

Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad kelių transportas sankcijų Baltarusijai nejaučia ir galbūt nelabai pajus, tačiau geležinkeliams dėl susidariusios padėties kyla nemenka grėsmė. Pasak jo, verslininkai nepritaria tokioms sankcijoms.

„Maišoma politika ir ekonomika. Su kaimynais turime gerus ekonominius ryšius“, – sako A. Kondrusevičius.

Jo teigimu, Lietuva ne Belgija ar Portugalija, kurioms sankcijos Baltarusijai taip skaudžiai neatsilieps.

„Panevėžio Lirontos“ įmonė, gaminanti plastikinius armatūros fiksatorius ir kitus betonavimo priedus, jau ne pirmus metus dalį produkcijos eksportuoja į Baltarusiją. Įmonės vadovas Gražvydas Girštautas tvirtino nežinantis dabartinės situacijos toje šalyje – baltarusiai nėra dideli produkcijos pirkėjai.

„Mums jie svarbūs kaip dalis rinkos, bet ne patys svarbiausi, – apibūdina santykius jis. – Šį mėnesį baltarusiams esame pakrovę užsakytą produkciją. Kaimynams labai sudėtinga pirkti Vakaruose, pavyzdžiui Vokietijoje, dėl finansinių reikalavimų, o lietuviai sutinka palaukti pinigų. Be to, lietuviai yra arti, produkcija pakraunama mobiliai, todėl Lietuva šalies kaimynės pirkėjams yra patraukli.“