Po pasikėsinimo išgyvenęs Rusijos bankininkas: nė už ką negrįšiu į Rusiją

G. Gorbuncovas buvo sužeistas šešiais šūviais, kai šalia namų buvo pasikėsinta į jo gyvybę. Dėl šio incidento bankininkas apkaltino keturis buvusius verslo partnerius, kurie turi ryšių su aukščiausiais Rusijos valdžios sluoksniais. Pasak jo, vienas partnerių yra glaudžiai susijęs su ministru pirmininku ir būsimu prezidentu Vladimiru Putinu. Kaip teigia G. Gorbuncovas, būtent šie žmonės užsakė jo nužudymą, kai sužinojo, kad pastarasis ruošiasi oficialiai liudyti dėl 2009 metais Maskvoje įvykdyto pasikėsinimo į kitą verslininką – Aleksandrą Antonovą.

Praėjus penkioms savaitėms po pasikėsinimo, G. Gorbuncovas vis dar yra visą parą saugomas vienoje iš Londono ligoninių, kurios pavadinimas neišduodamas. Iš karto po pasikėsinimo buvo kalbėta, kad šansų išgyventi jis turi nedaug, bet, praėjus dirbtinės komos laikotarpiui, jo būklė pradėjo gerėti. Penktadienį jis buvo perkeltas iš intensyvios terapijos skyriaus. Pirmą kartą pasakodamas apie pasikėsinimą G. Gorbuncovas jau sėdėjo ant savo lovos. Jis prisimena, kaip išlipo iš taksi automobilio ir pradėjo rinkti savo namo durų kodą, kai pasirodė žudikas ir pradėjo šaudyti: „Tai buvo eilinė diena. Apie 8 valandą vakaro grįžau namo iš biuro. Rinkau durų kodą. Kai paspaudžiau trečiąjį skaičių, staiga pajutau aštrų skausmą pilve, vėliau – dar porą kartų. Supratau, kad į mane šaudo, iš visų jėgų bandžiau atidaryti duris, norėjau pasislėpti už jų.“

Nors G. Gorbuncovui to padaryti nepavyko, jis vis dėlto sugebėjo atverti kitas, šalia esančias, duris. Šios durys buvo menkai apsaugotos, tačiau jų pakako, kad žudikas nebegalėtų pataikyti. Vis dėlto į bankininką pataikė 6 kulkos. Prieš prarasdamas sąmonę, jis dar spėjo kelis kartus garsiai surėkti ir pakviesti pagalbą: „Man iš tiesų skaudėjo, siaubingai. Kažkiek laiko aš dar buvau sąmoningas ir kviečiausi pagalbą. Pamenu, kad maždaug po dviejų minučių kažkas pribėgo prie manęs su pirmosios pagalbos rinkiniu ir suleido nuskausminamųjų. Daugiau nieko nebeprisimenu. Tuomet nesuvokiau, kiek kulkų pataikė į mane.“

G. Gorbuncovas sąmonę atgavo tik po kelių dienų. Pirmieji jo žodžiai buvo: „Prašau, atneškite man arbatos ir cigarečių.“ Prie jo lovos sėdėjo jo 25 metų sūnus Vladislavas, kuris prisimena, kad tėvas atsisakė kažką pasakoti, kol kas nors neįvykdys jo prašymo. Vėliau G. Gorbuncovas teigė, kad neprisimena žudiko veido: „Aš nemačiau žudiko – nei jo figūros, nei jo veido.“ Šis pasikėsinimas sukėlė nerimą tarp pasiturinčių rusų, gyvenančių Londone. Kai kurie iš jų pareiškė, kad Didžiosios Britanijos sostinė virsta Maskvos kriminalinių grupuočių santykių aiškinimosi vieta – vieta, kur galima suvesti senas sąskaitas. Įvykis tapo ir ne pačiu maloniausiu incidentu Skotland Jardui, kuriam jau artimiausiu metu teks pasirūpinti saugumu per olimpines žaidynes. Prisiminta ir Aleksandro Litvinenkos nužudymo istorija, kuri lėmė Didžiosios Britanijos ir Rusijos santykių atšalimą. Vienas iš diplomatų pastebėjo: „Britanija ir Rusija stengiasi pagerinti santykius po to, kai A. Litvinenkos incidentas sudavė sukrečiantį smūgį jų santykiams. Ir štai – dar vienas pasikėsinimas. V. Putinui būtina atvykti į olimpines žaidynes, kai jis jau bus tapęs Rusijos prezidentu.“

Pasikėsinimo į G. Gorbuncovą šaknys veda į pokomunistinio kapitalizmo laikotarpį, kuomet jis pagal laukinių Vakarų taisykles ir susikrovė turtus. Prieš imdamasis bankininkystės, jis tapo kelių kompanijų kontrolinių paketų savininku. Vėliau jis įsigijo šešių stambiausių Rusijos ir Moldovos bankų, keleto fabrikų ir sporto kompleksų Maskvoje. Tuo metu G. Gorbuncovas gyveno Maskvoje, milžiniškoje viloje elitiniame rajone su savo žmona Larisa ir sūnumi. G. Gorbuncovą tuomet neretai vadindavo juoduoju bankininku.

2008 metais vienas iš G. Gorbuncovo partnerių pateko į kalėjimą dėl kovotojo su korupcija nužudymo, o pats G. Gorbuncovas šiuo metu yra įtrauktas į Kovos su ekonominiais nusikaltimais ir korupcija centro ieškomų nusikaltėlių sąrašą. Tačiau G. Gorbuncovas tuo metu jau buvo Londone. Didėjant jo kapitalui, augo ir jo priešų skaičius, todėl G. Gorbuncovas nusprendė, kad likti Rusijoje jam nėra saugu. Dabar jis supranta, kad klydo: „Maniau, jeigu apsigyvensiu Londone, jie nesugebės manęs pasiekti.“ Būtent toks neliečiamumo jausmas privertė G. Gorbuncovą pakeisti savo sprendimą ir duoti parodymus pasikėsinimo į 61 metų bankininko A. Antonovo byloje. Pasikėsinimo į A. Antonovą (verslininko, „Snoro“ savininko Vladimiro Antonovo tėvą) metu jis buvo sušaudytas iš automato, tačiau stebuklingai išgyveno, netekęs dviejų rankos pirštų.

G. Gorbuncovas teigė: „Rusijos tyrėjai pareiškė, kad yra pasiruošę mane išklausyti ir išgirsti mano parodymus byloje dėl pasikėsinimo į A. Antonovą.“ Pasak jo, žmonės, atsakingi už šį pasikėsinimą, organizavo ir pasikėsinimą į jį: „Anksčiau bijojau duoti parodymus. Nesijaučiau saugus, bet gyvendamas Londone atsipalaidavau. Nusprendžiau duoti parodymus, galvodamas, kad čia man niekas negresia. Tačiau jau po mėnesio mane apšaudė – tai atsitiko vos prieš dvi dienas nuo paskirtos mano parodymų davimo dienos.“

Savaitę prieš pasikėsinimą G. Gorbuncovas jau įtarė, kad jį nuolatos seka juodas „Audi“ markės automobilis. Apie savo nerimą jis papasakojo žmonai. Dabar G. Gorbuncovas teigia: „Aš tiesiog nežįstu daugiau nieko, kas galėtų norėti mane nužudyti.“ Duomenis apie keturis Rusijos verslininkus jis jau perdavė policijai. Kaip jis teigia, šie žmonės jau senokai grasino jam ir jo šeimai, bandė sužlugdyti jo reputaciją. Tarp šių žmonių – Sergejus Mendelejavas ir Piotras Čiuvilinas.

G. Gorbuncovo žmona teigia: „Po to, kas įvyko, aš gyvenu nuolatinėje baimėje.“ Pats G. Gorbuncovas teigia: „Dabar aš jaučiuosi žymiai geriau. Visiškai pasveiksiu dar negreitai, tačiau aš esu įsitikinęs, kad viskas bus gerai.“ G. Gorbuncovo sūnus teigia, kad tėvas yra stiprus žmogus, todėl ir sveiksta greitai. Jis išreiškė didelę padėką gydytojams. Sveikstantis bankininkas tikina, kad dabar jis ir jo šeima prašys politinio prieglobsčio Didžiojoje Britanijoje, nes į Rusiją sugrįžti bijos: „Nematau kitų galimybių apsaugoti save ir savo šeimą. Ne kartą esu teigęs, kad Rusijoje mane nužudytų. Šis incidentas Londone parodė, kad net čia negaliu jaustis saugus, bet čia aš saugesnis nei Rusijoje.“

Taip pat skaitykite:

Prieš apšaudymą bankininkas papasakojo, kas užsakė „Snoro“ savininko žmogžudystę

Po pasikėsinimo išgyvenęs Rusijos bankininkas ištarė V. Putino ir A. Antonovo pavardes