Gyventojams, naudojantiems šulinių vandenį, rekomenduojama jį stebėti ir gerti tik įsitikinus, kad jis švarus.
Visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiuo metu nėra duomenų apie požeminio vandens užterštumą dėl įvykusios avarijos. Vis dėlto manoma, kad gali būti užterštas arčiausiai upės esančių šachtinių ir gręžtinių šulinių vanduo.
Visuomenės sveikatos specialistai netoliese upės įsikūrusiems ir šulinių vandenį maistui naudojantiems gyventojams pataria kilus įtarimams dėl vandens kokybės – atsiradus kvapui, neįprastam skoniui, spalvai, maistui vartoti vandenį iš patikimo šaltinio, pavyzdžiui, rinktis fasuotą vandenį.
Ypatingai budrios turėtų būti šeimos, auginančios kūdikius iki pusės metų amžiaus, taip pat nėščios moterys – jiems užterštas šulinio vanduo ypač kenksmingas.
Dėl vandens tyrimų galima kreiptis į akredituotą laboratoriją, atliekančią vandens užterštumo tyrimus, pavyzdžiui, į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją ar į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą.
Buitinėmis nuotekomis užterštu vandeniu gali plisti bakterijos, sukeliančios tokias ligas kaip šigeliozė, kampilobakteriozė, vidurių šiltinė, virusai, taip pat – pirmuonys, sukeliantys šias ligas: kriptosporidiazė, amebiazė, giardiazė (liambliazė), helmintai (mažasis kaspinuotis).
Į žmogaus organizmą patekus dideliam šių sukėlėjų kiekiui, jis gali susirgti minėtomis ligomis, gali atsirasti odos alerginių bėrimų. Tačiau sergamumas daugeliu šių ligų pastaruoju metu yra labai žemas – pasitaiko tik pavieniai atvejai. Sergamumas virusinėmis žarnyno infekcijomis yra didesnis, tačiau virusai yra neatsparūs aplankai.
Šaltas oras ir žema vandens temperatūra yra nepalankios sąlygos jiems išlikti. Todėl vertinama, kad rizika žmonių sveikatai yra maža.
Gruodžio 23 dieną prie „Barclays“ biurų pastato Upės gatvėje Vilniuje vykstant statyboms, stovėjimo aikštelėje atsivėrė smegduobė ir buvo nutraukti magistraliniai kanalizacijos vamzdžiai, iš jų pradėjo bėgti nuotekos.
Dėl įvykusios avarijos teršalai maždaug parą tekėjo į Neries upę. Manoma, kad į upę pateko apie 20 tūkst. kubinių metrų nuotekų, padaryta didelė žala aplinkai. Vilniaus mieste buvo paskelbta ekstremalioji situacija.
Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, Aplinkos ministerija pavedė avarijos priežastis aiškintis Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
