Lietuvos laisvosios rinkos institutas ketvirtadienį surengė konferenciją „Šešėlinės ekonomikos priežastys: suprasti ir suvaldyti“.
Per sudėtingi mokesčiai – didesnis šešėlis
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė kritikuoja mokesčių reformą kaip pernelyg sudėtingą. Jos teigimu, mokestiniuose pakeitimuose nesigaudo net specialistai. Jos teigimu, dėl per sudėtingų mokesčių šešėlis ne tik nesitrauks, bet ir didės.
„Man asmeniškai yra baisu. Mokesčių pokyčiai, kurių mes nesuprantame net mokesčių specialistai. Jeigu individualią veiklą teikiantis žmogus turėtų susiskaičiuoti, kiek 2019 metais turės sumokėti mokesčių, jis to padaryti negali. Dėl to manau, kad kitąmet šešėlis padidės, o ne sumažės, nes žmogus nenorės susiskaičiuoti mokesčių, sakys, gal aš tai padarysiu neskaičiavęs. Kol kas niekas taip ir nesugebėjo atsakyti, kokie mokesčiai bus 2019 metais“, – konferencijoje kalbėjo D. Čibirienė.
Savo ruožtu premjero patarėjas Lukas Savickas pripažįsta žinantis, kad visuomenėje dar kyla klausimų apie įsigaliosiančius mokestinius pakeitimus, tačiau patikino, kad visi klausimai bus atsakyti. Jis taip pat pažymėjo, jog mokesčių reforma buvo kurta 3 metams į priekį, kad būtų lengviau prognozuojama.
„Kritika, kad yra nenuoseklumo tarp sprendimų – nesutikčiau. Yra daugelis sprendimų, kurie yra labai nuoseklūs. Laiko diskusijoms buvo nuo liepos. Tai, kad kyla dar kažkokių klausimų – žinau. Jeigu dar kažkokios informacijos trūksta, finansų ministras aiškiai pasakė, kad klausimai bus atsakyti“, – teigė L. Savickas.
Šešėlis – kultūros dalis
Tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka mano, kad šešėlis – iš dalies priklauso nuo kultūros. Vis dėlto, anot ministro, stebint ilgesniu laikotarpiui, aiškiai matyti, kad šešėlis Lietuvoje traukiasi.
„Kokio dydžio šešėlis, priklauso nuo to, kokio dydžio mūsų kultūros šešėlis. Kaip besisukiosime, šešėlis yra šalia. <...> Šešėlis traukiasi. Madingiau tampa mokėti mokesčius, negu juos slėpti. Vėlgi, kiek jis traukiasi dėl ekonomikos augimo, o kiek dėl kultūros pokyčio – galime spręsti iš ekspertinių vertinimų“, – konferencijoje kalbėjo V. Šapoka.
Jam antrino ir Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius.
„Lenkiu į kultūros kryptį. Yra kultūrinio arba religinio aspekto šitose vietose, kad mums sunku staiga tapti kitokiais. Manau, kad siūlymai kažką pabandyti yra geresni, negu nieko nebandyti ir manyti, kad esame blogesni“, – sakė A. Misevičius.
Tuo metu D. Čibirienė pastebėjo – nepaisant to, kad Lietuva Baltijos šalyje turi mažiausius su darbo santykiais susijusius mokesčius, šešėlis čia didžiausias.
„Tiesą pasakius, Lietuvoje mokesčiai mažesnis nei Latvijoje ar Estijoje, bet šešėlis didesnis. Mokesčiai Lietuvoje taip dažnai keičiami, kad net nespėjame susigaudyti, kokie jie maži“, – sakė D. Čibirienė.
Kritika iš Seimo
Svarbu pažymėti, kad ketvirtadienį Seimo Audito komitetas nepritarė 2019 m. valstybės biudžeto projektui.
Kitąmet įsigaliosianti naujoji mokesčių reforma, anot komiteto pirmininkės I. Šimonytės, sumažins ateinančių metų biudžeto pajamas, tačiau Vyriausybė nenumatė jokių įtikinamų kovos su šešėliu ir geresnio mokesčių administravimo priemonių, kaip šio sumažėjimo būtų galima išvengti.
Mokesčių reforma – nuo kitų metų
2019 m. sausio 1 d. įsigalioja mokesčių reforma. Ja konsoliduojami su darbo santykiais susiję mokesčiai, įvedamas 20 ir 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas ir nepadidinamas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), išplečiamos jo taikymo ribos.
Vyriausybė sako, kad mokestinės permainos sumažins darbo apmokestinimą, tai leis sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų. Kritikai teigia, kad pataisos nesprendžia socialinės nelygybės problemų ir gali tapti per didele našta biudžetui.
Konsolidavus „Sodros“ įmokas darbuotojų pusėje, darbo pajamoms bus taikomi du pagrindiniai tarifai – 20 proc. GPM, 5 punktais didėjantis dėl bazinės pensijos perkėlimo į valstybės biudžetą, ir 19,5 proc. socialinio draudimo, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą, įmoka. Darbdavio socialinio draudimo įmoka mažės iki 1,47 procento.
Taip pat įvedamas progresinis 27 proc. GPM tarifas, jis bus taikomas „Sodros“ įmokų lubas viršijančioms pajamoms. Kitąmet 27 proc. GPM būtų taikomas didesnėms kaip 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamoms, 2020 metais – nuo 84 VDU, o 2021 metais – nuo 60 VDU.
