Mokslininkams netiesioginiu būdu pavyko iškelti ir pagrįsti prielaidą, jog po Marso ledynai gali būti skysto vandens telkiniai.
Tai, jog Marso paviršiuje kažkada tekėjo skysto vandens upės – abejonių beveik neliko. Tai patvirtina ir kai kurie stebėjimų duomenys, ir planetos evoliucijos kompiuteriniai modeliai. Nors dabar upių ir ežerų Marso paviršiuje nėra, tačiau ledo telkiniai jau aptikti – tiek ašigaliuose , tiek ir vidutinėse platumose.
Marso ašigalis ir po juos slypinčių ledynų klodai. NASA nuotr.
Dabar gi mokslininkai žengė dar tolimesnį žingsnį ir pritaikę „šiltnamio efekto“ teorijos variaciją paanalizavo skysto vandens egzistavimo tikimybę. Idėjos esmė labai paprasta – jeigu ledas yra planetos paviršiuje, tuomet net ir nedidelis Saulės spindulių kiekis prasiskverbia pro jį ir šildo po juo esantį gruntą. Šylančios grunto dalelės savu ruožtu aplink save tirpina ledo fragmentus. Panašiu principu Žemės atmosferoje vyksta taip vadinamas „šiltnamio efektas“.
Panašaus efekto egzistavimas buvo aprašytas dar 80-tais praėjusio amžiaus metais tyrinėjant Antarktidos ledus. Tačiau tuomet skaičiavimai buvo atliekami esant porėto sniego paviršiui ir tuomet mokslininkai priėjo išvados, jog po sniegu ištirpęs vanduo dėl mažo Marso slėgio iš karto išgaruotų.
Tačiau įvertinus tai, jog nuo garavimo vandenį apsaugo ledo sluoksnis, dabar mokslininkai priėjo išvados, jog tokia galimybė yra visai reali – skystas vanduo galėtų slėptis nuo kelių centimetrų iki 10 metrų gylyje. Be to, kol kas neaišku, ar tokie polediniai ežerai gali egzistuoti visais metų laikais ar tik šiltuoju laikotarpiu.
Apie tyrimus praneša „New Scientist“, o mokslininkų straipsnis publikuotas žurnale „Icarus“.
Jeigu tokie spėjimai pasitvirtins, labai padidės gyvybės aptikimo galimybės – juk po Žemės ledynais esančiame vandenyne tiesiog knibžda gyvybė, kodėl gi to negalėtų būti ir Marse? Tiesa, Marso paviršiuje gali egzistuoti ir skysto vandens substancija – tiesa, ne gryno, o purvo pavidalu.
