„Negrįšime. Į protokolą įrašėme, kad susipažinome su LGGRTC raštais ir jų nuomone. Naujų svarstymų neorganizuosime, nes vieną kartą nuomonę pasakėme ir ji išliko tokia pati“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.
„Galbūt turėjome pasakyti, kad negalime priimti išvados ir rekomendacijas reikia pateikti kitokia forma, gali būti tokie variantai. Kitą kartą apsvarstysime“, – pridūrė jis.
Dar rugsėjo viduryje po pertraukos posėdžiavusi Desovietizacijos komisija ragino susilaikyti nuo kontraversiškai vertinamo pulkininko K. Škirpos atminimo įamžinimo.
Visgi, A. Bubnys tuo metu kartojo, kad jis, kaip LGGRTC vadovas, negali priimti atitinkamų sprendimų, mat komisijos išvada buvo neteisėta. A. Bubnys pabrėžė, kad komisija turi galutinai apsispręsti dėl K. Škirpos įamžinimo.
Savo ruožtu Desovietizacijos komisijai pirmininkaujantis V. Karčiauskas sakė abejojantis, ar komisija ryžtųsi šį klausimą svarstyti pakartotinai. Pasak jo, to neleidžia daryti duomenų apie K. Škirpą trūkumas.
Komisija dar rugpjūčio pradžioje ketino išspręsti K. Škirpos įamžinimo klausimą, tačiau dėl ginčų su LGGRTC V. Karčiausko vadovaujama komisija darbą buvo sustabdžiusi.
Birželio pabaigoje, 1941 metų Birželio sukilimo minėjimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant Apeliacinio teismo rūmų Vilniuje buvo pakabinta su savivaldybe nesuderinta nevienareikšmiškai vertinamo pulkininko K. Škirpos atminimo lenta.
Po kelių dienų „Grindos“ darbuotojai lentą nukabino, tačiau jiems prireikė policijos pagalbos. Pulkininko atminimo stojus ginti kelioms dešimtims protestuotojų, pareigūnams juos nuo memorialo teko patraukti jėga. Nukabinant lentą, dalis prie teismo rūmų susirinkusių asmenų nepakluso policijos reikalavimams, tad keli asmenys buvo sulaikyti.
Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į policiją dėl pakabintos pulkininko K. Škirpos atminimo lentos. Kartu prašoma atlyginti nuostolius, patirtus nukabinant minėtą lentą.
Rugpjūčio pabaigoje už atminimo lentos pakabinimą be leidimo Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Radžvilas nubaustas 30 eurų bauda.
Anksčiau pateiktose LGGRTC pozicijose dėl K. Škirpos, įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Siūlo šalinti K. Kubilinskui skirtą paminklinį akmenį
Komisijos teigimu, Vilkaviškio rajone, Rūdos kaime, esantis paminklinis akmuo Kostui Kubilinskui turėtų būti nukeltas.
„Kostas Kubilinskas – išdavikas, jokių atminimo ženklų neturėtų būti“, – dėstė V. Karčiauskas.
Desovietizacijos komisija taip pat siūlo pašalinti Rudaminoje esantį paminklą sovietiniam kariui.
„Jis vienareikšmiškai turi būti nukeltas, nes tai yra ryškus prieštaravimas įstatymui“, – pabrėžė komisijos pirmininkas.
Ragina palikti S. Nėriai skirtą atminimo lentą Panevėžyje
Nors, Desovietizacijos komisija kontraversiškai vertinamos poetės Salomėjos Nėries įamžinimo klausimu laikosi nuoseklios pozicijos, Panevėžyje esančią jai skirtą atminimo lentą rekomendavo palikti.
„Visais atvejais ir toliau konstatuojame, kad atminimo ženklai Salomėjai Nėriai pažeidžia desovietizacijos įstatymą. Tačiau, Panevėžyje ji dirbo. Yra tik dvi vietos, kur ji mokytojavo – Lazdijai ir Panevėžys“, – Eltai teigė V. Karčiauskas
„Rekomendavome palikti tą atmininimo lentelę ir pridėti paaiškinamąją lentelę“, – akcentavo jis.
Širvintose esantis obeliskas nėra totalitarizmo ženklas
„Laisviečiui“ Tomui Vytautui Raskevičiui prašant įvertinti, ar Širvintų kapinėse esančiu obelisku nėra propaguojami totalitariniai režimai, desovietizacijos komisija nusprendė, kad tai nėra totalitarizmo ženklas.
„Ten likęs tik obeliskas. Matome jį be jokių užrašų ir ženklų, kas savaime nėra totalitarinio režimo ženklas. Obeliskas be jokių ženklų negali pažeisti įstatymo“, – dėstė V. Karčiauskas.
Kaip skelbta anksčiau, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė tokią T. V. Raskevičiaus iniciatyvą vadino „raganų medžiokle“.
ELTA primena, kad Širvintose esančiose kapinėse stovi sovietinius laikus menantis paminklas – obeliskas.
2022 m. Rusijai pradėjus masinę invaziją į Ukrainą, Širvintų rajono tarybos opozicijos atstovai pradėjo diskutuoti, jog minėtą obelisk reikėtų nugriauti. Visgi, merė Ž. Pinskuvienė tuomet teigė, jog tai bus padaryta tik Vyriausybės nurodymu.
