Trečiadienį vykusio komisijos posėdžio metu buvo apsvarstyta 11 kandidatūrų, kurias pateikė Lietuvos universitetų rektorių konferencija, pati Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, LGGRTC, Lietuvos istorijos institutas, Vyriausybė ir prezidentas.
Į LGGRTC tarybą Lietuvos universitetų rektorių konferencija pasiūlė keturis narius – Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistą Rytį Krušinską, teisininkę Dovilę Sagaitienę, istoriką Arūną Streikų ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininką Igną Zimaitį.
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai pateikė Antano Terlecko bei Algio Vyšniūno, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga – Sauliaus Černos, LGGRTC – Ramonos Staveckaitės-Notari, o Lietuvos istorijos institutas – Tomo Balkelio kandidatūras.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda į tarybos sudėtį jau anksčiau pasiūlė istoriką Marių Pečiulį, o Vyriausybė – taip pat istoriką Kęstutį Kilinską.
Visoms penkeriems metams siūlomoms tarybos narių kandidatūroms trečiadienį komisija pritarė bendru sutarimu. Šią tarybos sudėtį dar turės patvirtinti Seimas.
ELTA primena, kad šių metų liepą Seimas priėmė įstatymą dėl LGGRTC reformos, kuria centre numatoma įsteigti valdomojo pobūdžio tarybą.
Naujoji taryba centro generaliniam direktoriui nustatys metinius veiklos tikslus. Be to, LGGRTC vadovui ir Seimui teiks siūlymus dėl įstaigos valdymo bei tyrimų įgyvendinimo.
Taip pat direktoriaus siūlymu tvirtins centro biudžeto paskirstymo aprašą, skelbs ir vykdys pretendentų atranką į centro generalinio direktoriaus pareigas ir kiekvienais metais iki birželio 1 dienos parengs savo veiklos metinę ataskaitą.
